„Jei kelių transportas nedirbs sėkmingai, jau ir taip sutrūkinėjusios tiekimo grandinės bus dar labiau paveiktos. Daugiausia praras vežėjų klientai, paprasti piliečiai ir verslai, kuriems tai skaudžiai atsilieps, jeigu komercinio kelių transporto kaštų išlaidų spiralė taps nekontroliuojama“, – sako R. Dicescu.
Jam pritaria IRU generalinis sekretorius Umberto de Pretto, kuris pabrėžia, kad beveik viskas, kas yra valgoma, dėvima ar naudojama yra pristatoma per tiekimo grandinę, kurioje svarbią vietą užima sunkvežimiais vežama produkcija.
„Jei kylančios komercinio transporto išlaidos nebus kompensuojamos, apribojant degalų kainas ir sumažinant mokesčius degalams vežėjams, visi globalios ekonomikos sektoriai rizikuoja susidurti su rimtomis infliacijos pasekmėmis. Tad IRU kviečia visų šalių vyriausybes veikti nedelsiant“, – pabrėžia U. De Pretto.
Akcizo grąžinimas
“Linavos” atstovai tvirtina, kad dėl nuolat brangstančių degalų, Lietuvos vežėjai priversti degalus piltis kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, dėl ko mūsų šalies “biudžetas praranda papildomas pajamas”.
Dalis Vakarų Europos valstybių užsienio šalių vežėjams, vykdantiems krovinių pervežimus, kurių svoris viršija 7,5 tonų, grąžina dalį sumokėto akcizo dyzelininiam kurui. Pavyzdžiui, Belgija grąžina apie 0,2269 Eur už litrą, Prancūzija – 0,1571 Eur, Ispanija – apie 0,049 Eur, Italija – 0,21418 Eur, Slovėnija – 0,05767 Eur už litrą.
„Priėmus sprendimą grąžinti dalį akcizo vežėjams už įsigytus degalus Lietuvoje, mūsų šalis taptų patrauklesnė užsienio šalių vežėjams, būtų daugiau surenkama pajamų už akcizą degalams, daugiau pinigų liktų mūsų šalies ekonomikoje. Tai būtų naudinga ir Lietuvos biudžetui, ir vietiniam verslui, užsiimančiam degalų prekyba“, – sako „Linavos“ viceprezidentas Vytas Bučinskas.
Akcizai užima antrą vietą po PVM Lietuvos biudžeto pajamų struktūroje, todėl, ekonomistų vertinimu, akcizų politikoje reikia vadovautis konkurencingumo principu – jei kitos ES valstybės taiko tam tikras lengvatines verslui praktikas, analogiškai turi elgtis ir Lietuva.
Dar vasarį lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys buvo paskaičiavęs, kad viena pasienio degalinė dėl pigesnių degalų Lenkijoje vidutiniškai praranda apie 15 tūkst. litrų neužpiltų degalų per parą.
“Vadinasi, Lietuvos biudžetas vien iš vienos pasienio degalinės gali netekti apie 5,6 tūkst. Eur akcizo mokesčių per parą, 3,6 tūkst. PVM eurų per parą. Taigi vienos paros praradimas vien tik iš vienos pasienio degalinės šalies biudžetui – apie 9,2 tūkst. Eur per parą”, – teigia “Linava”.
Akcizo mažinimo minusai
Kai kurie analitikai nepritaria idėjai mažinti degalų akcizus. Jų teigimu, svarbiau yra mažinti naftos, ypač rusiškos, paklausą. Be to, jie siūlo netgi didinti akcizus, taip išlaikant aukštas degalų kainas ir paskatinant žmones rinktis kitas alternatyvas. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad akcizų mažinimas ekonominiu požiūriu nėra geras sprendimas, tačiau suprantant politinę aplinką, jis būtų logiškas. Jis pabrėžia, kad jei akcizas degalams būtų sumažintas, reikėtų apibrėžti tam pakankamai trumpą laikotarpį.
„Idealiame pasaulyje tokių dalykų nesinorėtų daryti, nes tai nukrypimas nuo visos žaliosios politikos ir panašiai, bet dabartiniame globaliame kontekste, ir Lietuva apkritai, esame išsilaikę sausį, vasarį, kovą su labai nedaug tokios tiesioginės paramos, kuri reikalautų biudžeto lėšų, kalbant apie energetikos išteklių kainų šuolio amortizavimą“, – BNS sakė T. Povilauskas.
T. Povilauskas sako, kad jei būtų apsispręsta mažinti akcizą degalams, būtų verta pagalvoti, ar jį taikyti tik dyzelinui, ar ir benzinui: „Dabar yra didesnės problemos su dyzelino didmenine rinka ir jis yra labai stipriai užbrangęs didmeninėje rinkoje. Tai klausimas, ar reikia abiem kuro rūšims, gal galima tik dyzelinui sumažinti“.
Tuo metu Vilniaus universiteto ekonomisto Algirdo Bartkaus teigimu, jei Vyriausybė siekdama sumažinti degalų kainas mažintų ir jų akcizus, ir PVM – toks kompleksinis sprendimas galėtų duoti gerą efektą.
„Tai būtų labai geras sprendimas, nes vien akcizo mažinimas efekto neduos, o taikant jį kartu su PVM mažinimu, tada galima pasiekti pastebimų kainų redukcijų“, – teigė ekonomistas.
„Aišku, visada reikia atsižvelgti ir į mūsų oligopolinio verslo požiūrį, nes liks neaiškumas, ar jie nepasiliks šios dalies savo kišenėje“, – pridūrė A. Bartkus.
Jo teigimu, Vyriausybė pagal Europos Sąjungos reglamentą kasmet schematiškai didindama akcizus dyzelinui daro sisteminę klaidą.
„Pernai akcizus degalams apskritai reikėjo palikti ramybėje. Jų didinimo planą, išeidama iš tuometinių dyzelinių ir benzininių variklių technologijų, kažkada nustatė ES, tačiau technologijos yra pasikeitusios, tuo tarpu tie ES minimumai neperžiūrėti. Biurokratizmas“, – tvirtino A. Bartkus.
„Modernus dyzelinis euro 6 standarto variklis yra santykinai švarus – teršia tiek pat ar net mažiau nei benzininis, tuo tarpu mūsų komercinis transportas iš esmės yra atsinaujinęs, o jis didžia dalimi yra varomas dyzeliu“, – pridūrė ekonomistas.
Anot „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico šiuo metu svarbiau yra mažinti naftos, ypač rusiškos, paklausą, o tai kartu galėtų padėti išspręsti aukštos naftos kainos problemą ir išlaikyti griežtą Vakarų šalių toną Rusijos atžvilgiu.
„Nemanau, kad tai yra geras sprendimas. Tiesiog degalų kaina turi sumažinti jų paklausą, o tai išspręstų ir brangstančios naftos problemą. Nes kai paklausa mažėja, mažėja ir kaina. Taip būtų pasiekti ir Vakarų šalių tikslai, nes turėtume efektyvias sankcijas Rusijai, o naftos kaina nebūtų labai didelė“, – LRT teigė Ž. Mauricas.
Pasak jo, siekiant mažinti degalų paklausą kaip tik būtų galima svarstyti galimybę akcizą degalams dar labiau padidinti, taip išlaikant aukštas degalų kainas ir paskatinant žmones rinktis kitas alternatyvas.
WTI naftos kainos antradienį smuko iki žemiau 100 JAV dolerių už barelį ribos: balandžio mėnesio ateities sandorių WTI kaina sumenko 5,7 proc. iki 97,13 JAV dolerio už barelį, o gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ naftos kaina sumažėjo 6 proc. iki 100,54 JAV dolerio.