Su indeksu susiję duomenys gauti iš įvairių esamų rodiklių, kurie padeda stebėti pasaulio transportą ar ekonomiką. Tarp jų yra: Baltic Dry Index (birių krovinių gabenimo tarifų rodiklis), „Harper“ įmonės parengtas konteinerių indeksas, keli oro transporto kainų rodikliai bei įvairių pasaulio šalių PMI pramoninės gamybos indeksai.
Vadovaudamiesi šiais duomenimis, „Fedu“ analitikai parengė 27 rodiklius, įtraukiamus į GSCPI indeksą. Tarp jų yra trys kintamieji, susiję su septynių pagrindinių ekonomikų (Euro zona, Kinija, Japonija, Pietų Korėja, Taivanas, Didžioji Britanija, JAV) tiekimo grandinėmis, du pasauliniai jūrų transporto tarifų rodikliai bei keturi oro transporto tarp JAV, Europos ir Azijos indeksai.
Analitikai paskaičiavo indekso vertę atgaline data, pradėdami 1997 m. 1997 m. pradžioje indeksas siekė 0,58 punkto, 2021 m. lapkritį 4,37 punkto, o 2021 m. gruodį – 4,25 punkto.
„Fedu“ ekspertai pranešė, kad 2021 m. užfiksuoti rezultatai buvo be jokios abejonės aukščiausi nuo tiriamo laikotarpio pradžios. Tai rodo aukštą tiekimo grandinių sutrikimų lygį. Nepaisant to, nuo 2021 m. spalio mėnesio pastebima neryški mažėjimo tendencija, o tai galėtų reikšti, kad tiekimo grandinės pamažu atsigauna.
Vis dėlto „Fedu“ metodas, pasirinktas kuriant indeksą, susilaukė kritikos. Jason Miller, Eli Broad College of Business (priklauso Michigan State University) tiekimo grandinių profesorius, savo Linkedin paskyroje rašo, kad Baltic Dry indeksas nėra esminis importuotojų, mažmenininkų ir didmenininkų, parduodančių plataus vartojimo prekes, požiūriu.
Jis teigia taip pat, kad „Drewry“ konteinerių tarifų indeksas kur kas patikimesnis nei „Harper“. Prof. Milleris pareiškė, jog oro transporto iš JAV į Azija tarifai (kurie nuo pandemijos pradžios iš esmės nepakito) neduoda jokios naudos indeksui, kuris padeda stebėti tiekimo grandinių sutrikimus.
Indeksas kol kas dar neskelbiamas Niujorko „Fedu“ puslapyje interaktyvios diagramos forma. Puslapyje prieinamas excel failas, kuriame pateikiami indekso duomenys nuo 1997 m. bei pastarųjų metų indeksą vaizduojančios diagramos.
Daugiau nei 11 kartų viršyti normos lygiai
Informacijos, susijusios su dabartiniu tiekimo grandinių statusu, svarbą įrodo tai, kad ne tik JAV bankas pastaruoju metu parengė rodiklį, kuris padeda stebėti pasaulio transporto sutrikimus. Logistikos operatorius „Kuehne+Nagel“ vakar pranešė, kad seaexplorer platformoje įveda sutrikimus vaizduojantį rodiklį, kuriuo matuojamas pasaulio konteinerių transporto tinklo pajėgumas.
„Rodiklio generuojama informacija apie tendencijas leidžia mūsų klientams kur kas greičiau numatyti ir geriau planuoti galimą, būsimą poveikį jų tiekimo grandinei“, – pareiškė Otto Schacht, „Kuehne+Nagel International AG“ valdybos narys, atsakingas už jūrų transporto logistiką.
Indeksas rodo bendrą „laukimo dienų skaičių TEU“ devyniuose uostuose – Prince Rupert (Kanada), Vankuveryje/Seattle, Oklande, Los Andžele/Long Beach, Niujorke, Savanoje, Honkonge, Šanhajuje/Ningbo ir Roterdame/Antwerpia.
Indekso autoriai aiškina, kad, pavyzdžiui, vienas 10 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU) talpos laivas, 12 dienų laukiantis įplaukti į uostą, tai 120 tūkst. TEU laukimo dienų. Šiuo metu rodiklis siekia 11,6 mln. TEU dienų – itin aukštas rodiklis. „Kuehne+Nagel“ pabrėžia, kad analizuojamuose devyniuose uostuose normalus TEU laukimo dienų skaičius būtų mažiau nei milijonas.
Šiuo metu apie 80 proc. sutrikimų yra susijusių su Šiaurės Amerikos uostais. Tačiau šis faktas nestebina, nes praeitą savaitę įplaukti į Los Andželo/ Long Beach uostą laukė apie 100 laivų.