ETS pakeitimai yra dalis ES „Fit for 55” paketo, kurio tikslas – iki 2030 m. sumažinti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą net 55 proc. lyginant su 1990 metais.
Alexas McDonaldas paaiškino, jog ETS sistema reikalauja, kad keltų operatoriai pirktų anglies dioksido išmetimo leidimus. 2024 m. laivų savininkai privalės įsigyti leidimus 40 proc. savo išmetamo anglies dvideginio kiekiui. Šis skaičius padidės iki 70 proc. 2025 metais, o po to, dar po metų – iki 100 proc.
„Freightlink“ generalinio direktoriaus teigimu, dėl šių pakeitimų „padidės keltų operatorių kaštai ir jie šias išlaidas perves savo klientams“. Tie klientai – tai keleiviai, o taip pat transporto ir logistikos įmonės.
Vienas iš būdų sumažinti apyvartinių taršos leidimų įsigijimo išlaidas yra švaresnio kuro arba baterijomis varomų laivų naudojimas.
Kai kurie operatoriai jau pradėjo naudoti alternatyvų kurą – pavyzdžiui, naujausi „Brittany Ferries“ laivai yra varomi suskystintomis dujomis, ir tokiu būdu sumažina anglies dvideginio išmetimą 25 proc. Tuo tarpu „Scandlines” turi keletą 100 proc. baterijomis varomų laivų, o Turkijoje šiuo metu jų gaminama dar daugiau. DFDS bei „Stena Line“ kuria baterijomis varomus keltus, be to „Stena Line“ ką tik užsakė kelis metanoliu varomus laivus, skirtus aptarnauti Heysham–Belfast maršrutą.
Tačiau McDonaldas taip pat aiškina, jog net tie, kurie pakryps šiuo keliu, „visiškai nekompensuos krovinių gabenimo vartotojų augančių kaštų, kadangi šie operatoriai turės kažkokiu būdu susigrąžinti šių didelių kapitalo investicijų išlaidas“.
Keltų operatoriai taip pat gali naudoti kitas išmetamųjų teršalų mažinimo priemones, pavyzdžiui, plaukioti lėčiau ir tokiu būdu suvartoti mažesnį degalų kiekį, bei sutelkti dėmesį į optimalų kelto talpos išnaudojimą. Pirmąjį iš minėtų sprendimų šiuo metu bando „Seatruck“ įmonė.