Lietuvai nuo vasario 1-osios nutraukus baltarusiškų trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą, Baltarusijos vyriausybės vadovas Ramanas Haloučanka jau antradienį pareiškė, jog Minskas į tai reaguos nedelsdamas ir griežtai. „Atsakomosios priemonės bus griežtos. Mes, kaip paprastai sakoma, atsakysime simetriškai“, – kalbėjo baltarusių premjeras, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA. Apie tai pranešė naujienų agentūra BNS.
Lietuvos geležinkelių“ (LTG) atstovas patvirtino, jog bendrovė gavo tranzito draudimo įvedimo patvirtinantį Geležinkelių transporto tarybos, vienijančios apie 20 įvairių šalių geležinkelių įmonių, raštą. Pasak Manto Dubausko, draudimas bus taikomas per Baltarusiją iš Lietuvos gabenti naftos produktus ir trąšas. Jis įsigalios vasario 7 dieną.
„Lietuvos geležinkeliai“ anksčiau pranešė, kad atmetus į Baltarusiją vis dar grįžtančius tuščius kalio trąšų vagonus, vidutiniškai iš Lietuvos į Baltarusiją nuo vasario 1-osios vyksta apie 18 traukinių per dieną.
„Planuojama, kad vasario mėnesį kas dieną maždaug 30 proc. traukinių (5-6), kertančių Lietuvos-Baltarusijos sieną iš Lietuvos pusės, turėtų sudaryti sąstatai, pakrauti Lietuvos stotyse, o didžioji jų dalis vyktų į Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą“, – rašoma įmonės komentare.
Pasak bendrovės, Lietuvoje suformuotais sąstatais daugiausiai vežami naftos produktai, trąšos, juodieji metalai. Naftos produktus ir azoto trąšas į Ukrainą per Baltarusiją gabena „Orlen Lietuva“ ir Jonavos „Achema“.
Vežėjai ieško naujų krypčių ir transporto priemonių
Reaguodami į Baltarusijos veiksmus, kai kurie šalies gamintojai jau bando naujus maršrutus per Lenkiją, teigia Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika. Pasak jo, Lietuvos vežėjai galėtų gabenti krovinius vilkikais arba geležinkeliu per Latviją ar Lenkiją.
„Vienas jų – perkelti dalį krovinių iš geležinkelio į autotransportą ir juo gabenant aplenkti Baltarusiją arba, jei nebūtų uždarytas tranzitas autotransportui, tai kirsti Baltarusiją autotransportu. Kitas sprendimas – aplenkti Baltarusiją ir bandyti geležinkeliu krovinius gabenti per Latviją, tačiau kyla abejonių, ar būtų užtikrintas pakankamas tranzitinių krovinių pralaidumas šiuo maršrutu. Dar viena alternatyva – krovinių gabenimas per Lenkiją, kurį išbandė kai kurie Lietuvos gamintojai“, – teigė jis komentare žiniasklaidai.
V. Šileika sako, kad užtvėrus kelią tranzitui per Baltarusiją gali būti sutrikdytas 2-3 mln. tonų ar net didesnis krovinių srautas iš Klaipėdos uosto.
„Klaipėdos uostui ir krovos kompanijoms tai reikštų pakankamai didelius praradimus. Šiuo metu į Baltarusiją arba per ją į Kazachstaną, Ukrainą, Rusiją iš Klaipėdos uosto geležinkeliu keliauja apie 2-3 mln. tonų labai įvairaus spektro krovinių: chemijos produktų, trąšų, žemės ūkio produkcijos, metalo gaminių, įrengimų, įvairių krovinių konteineriuose ir kt. Jei dar pridėti autotransportu vežamų krovinių srautą, kuris kerta Baltarusiją, tai krovinių mastas būtų ženkliai didesnis“, – teigia V. Šileika.
Anot jo, neaišku, ar bus stabdomas ir traukinys „Vikingas“, kuriuo į Klaipėdos uostą gabenami konteineriai.
„Tai bendras Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos projektas, kurio likimas taip pat nėra aiškus. Šiandien šis traukinys pakankamai apkrautas, juo gabenama nemažai konteinerių. Tačiau klausimas, kokia ateitis jo laukia, ar šis traukinys bus įleistas į Baltarusiją ir projektas bus toliau tęsiamas, ar jis taip pat bus sustabdytas“, – sako LJKKA prezidentas.
„Vikingo” maršrutas
cargo.litrail.lt nuotr.
V. Šileikos teigimu, dėl tokių alternatyvų tiekimo grandinės pabrangtų, todėl natūralu, kad krovinių savininkai pradėtų svarstyti, ar jų gabenimui rinktis Klaipėdos uostą. Tuo metu Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ tikina, kad toks Minsko žingsnis jai sukels problemų.
„Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas antradienį sakė, jog bendrovė nuolat veža produkciją į Ukrainą per Baltarusijos teritoriją, tad jai tokiu atveju kiltų rimtų problemų.
„Baltarusijai nusprendus nepriimti geležinkelio transporto iš Lietuvos, tai sukeltų rimtų keblumų tiek mums, tiek mūsų klientams. Baltarusijai uždarius sienas, tektų turimus ir būsimus kontraktus su klientais anuliuoti arba produkcijos logistiką nukreipti per Latviją, kas, be jokios abejonės, išaugintų logistikos kaštus bei padidintų finansinę naštą mums ir mūsų klientams“, – komentare BNS sakė įmonės vadovas.
„Orlen Lietuva“ teigia ieškanti alternatyvų produkcijos eksportui, o viena jų būtų nukreipti krovinius į Lenkiją per Mockavos terminalą, kurį bendrovė įsigijo praėjusiais metais, ir taip pasiekti klientus Ukrainoje.
„Šią alternatyvią tranzito kryptį dar 2021-aisiais įvertinome ir testavome. Taigi, esame pasiruošę, „Orlen“ grupės įmonėse bus priimti visi reikalingi sprendimai, kad sutartiniai įsipareigojimai partneriams Ukrainoje būtų vykdomi pilna apimti“, – rašoma komentare BNS.
Įmonės generalinis direktorius Michalas Rudnickis pernai lapkritį teigė, kad jau išbandė alternatyvų krovinių vežimą geležinkeliais į Ukrainą – per Lenkiją, ir naujuoju maršrutu jau gabeno apie 8 proc. produktų.
„Mes turime būti pasiruošę įvairiems variantams. Norėjome pabandyti ir pasitvirtinti, kad yra tokia alternatyva. Maršrutas nėra ilgesnis, bet mažiau patogus, nes reikia du kartus keisti riedmenis“, – tąkart kalbėjo M. Rudnickis.
LTG patvirtino, kad grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ vertina galimybes šiuos krovinius vežti per Lenkiją. Įmonė šiemet planavo per Baltarusiją gabenti iki 0,9 mln. tonų naftos ir jos produktų bei maždaug 0,5 mln. tonų trąšų.
„Šiuo metu informuojame klientus, kuriems aktualus šių krovinių tranzitas per Baltarusiją. Aktyviai dirbsime kartu su jais ieškodami sprendimų susidariusiai situacijai“, – pranešime sakė LTG generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
„LTG Cargo“ jau kurį laiką vysto alternatyvius krovinių gabenimo koridorius per Lenkiją. Šiuo metu vertinama, kaip galima būtų krovinius vežti per Lenkiją Ukrainos, Turkijos ar kitomis labiau į Rytus nutolusiomis kryptimis.
Pasak LTG, bus svarbu įvertinti tokius aspektus, kaip maršruto ilgis ir trukmė, jo organizavimas Lenkijoje, riedmenų keitimas dėl skirtingų geležinkelių vėžių – tinklas Lenkijoje yra siaurosios – 1435 mm vėžės.
Gabenant krovinius alternatyviu koridoriumi traukinių sąstatai iš Ukrainos į Lenkiją galėtų patekti per vieną iš dviejų-trijų pasienio postų, o iš Lenkijos į Lietuvą – per Trakiškio (Mockavos) pasienio punktą.
LTG patvirtino gavę NVS šalių, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Bulgarijos geležinkelių transporto tarybos (GTT) pranešimą apie Baltarusijos geležinkelių įvedamą draudimą tranzitu iš Lietuvos per Baltarusiją vežti naftos produktus ir trąšas.
„Grupė dirba ir toliau dirbs kartu su savo klientais, ieškodama būdų susidariusiai situacijai spręsti“, – rašoma pranešime.
Perimti krovinius įmanoma, bet brangu
Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ prezidentas sako, kad kitais būdais vežti šiuos krovinius įmanoma, bet brangu. Pasak organizacijos vadovo Edmundo Daukanto, draudžiami kroviniai galėtų keliauti ir jūra, tačiau tai būtų labai brangu.
„Spekuliuoti nenoriu, tačiau kaštai gabenant laivais bus katastrofiškai dideli, ypač pirmajame etape, nes nestovi laivai uostuose laukdami tokių krovinių“, – sakė E. Daukantas.
„Linekos“ prezidento teigimu, krovinius geležinkeliais būtų galima gabenti per Lenkija, tačiau toks scenarijus negali būti įgyvendintas greitai.
„Geležinkeliuose lankstumo nėra, čia ne automobilis – pakeičiau maršrutą ir važiuoju: yra ilgas derinimas, infrastruktūra, be to, Lenkija turi pakankamai intensyvų keleivinių traukinių judėjimą, žodžiu, komplikuotas reikalas“, – sakė E. Daukantas.
Anot jo, greičiausias būdas būtų šiuos krovinius „atiduoti“ vežėjams automobiliais, tačiau toks planas irgi nėra realus dėl itin didelių apimčių.
„Reikėtų įkalbėti visus Lietuvos vežėjus baigti darbą su Europa ir dirbti viena kryptimi, perimti šitą krovinių srautą. Tai būtų greičiausias būdas, bet atsižvelgiant į tai, kad čia daugiausia kalba eina apie chemijos produktus, reikia specialaus transporto, kur tokių pajėgumų pertekliaus nėra“, – pabrėžė asociacijos vadovas.
„Linekos“ prezidento teigimu, dabartiniai Baltarusijos veiksmai rodo, kad Lietuva turėtų ruoštis blogiausiam variantui.
„Šitas veiksmas aiškiai parodo, kad ribų nebeliko, čia Rusija, o ne Baltarusija (padarė tokį spendimą – red.), jokių taisyklių laikytis nesiruošia“, – sakė E. Daukantas.
Belta.by nuotr.
„Reikia ginti Lietuvos ir jos verslininkų interesus”
Lietuva stebės, ar Minsko pareiškimai drausti geležinkeliais gabenamų krovinių tranzitą iš Lietuvos yra tikri, ar tai – tik spaudimo priemonė, sako prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Darius Kuliešius.
„Negalime garantuotai patvirtinti, kad tai tikri ketinimai, bet jei taip, be abejo, tai palies Lietuvos įmones ,veikiančias šioje srityje (…). Matysime atėjus tai datai, kiek tie ketinimai yra tikri, kiek gali būti, kad tai yra savotiška galbūt grasinimo ar spaudimo priemonė“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė D. Kuliešius.
Anot D. Kuliešiaus, Minsko režimas veikia „su kenkėjišku tikslu“, todėl šiuos pareiškimus, grasinimus ir galimus veiksmus“ reikia vertinti, taip pat būtina jiems pasiruošti, ginti Lietuvos ir jos verslininkų interesus politinėmis, teisinėmis priemonėmis, taip pat turėti parengtas alternatyvas ribojančioms priemonėms.
„Suprantame, kad kaimyninėje valstybėje valdantysis režimas sprendimus priima nesivadovaudamas visuotinai pripažinta teise, todėl turime būti pasiruošę įvairiems – tiek simetriniams, tiek asimetriniams veiksmams. Vakar Vyriausybė pranešė, kad vertina galimus Baltarusijos veiksmus, jų poveikį, ir tikiuosi, kad greitu laiku apie tai informuos daugiau“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
D. Kuliešius sako, kad šiuo metu yra pateikti šeši nauji prašymai vežti baltarusiškas trąšas.
„Šiuo metu žinome, kad Vyriausybės komisija, kuri vertina sandorių atitiktį nacionalinio saugumo interesams, iš „Lietuvos geležinkelių“ yra gavusi šešis naujus subjektų ketinimus gabenti trąšas (…). Bet „Lietuvos geležinkeliai“ ir Vyriausybė yra susitelkę į priimtų sprendimų įgyvendinimą“, – tikino prezidento patarėjas.
Draudimai smarkiai nepaveiks Lietuvos ekonomikos
Pasak Gintarės Skaistės, konkrečios pagalbos priemonės nuo draudimo galbūt nukentėsiančiam verslui nėra svarstomos, tačiau rengiamos universalios priemonės prieš trečiųjų šalių, įskaitant Kiniją, prekybos ribojimus.
„Nepaisant to, kad tranzitu jau jų (prekių – red.), tarkime, nebūtų galima gabenti, bet kadangi joms paklausa yra, bet kokiu atveju logistinę grandinę sudėlioti net ir kitokią yra tikrai įmanoma. Dirbame su konkrečiomis įmonėmis tam, kad būtų galima išspręsti jų problemas ir situacija tikrai yra valdoma. Manau, kad realiai ženklaus poveikio mūsų ekonomikai neturėtų būti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė finansų ministrė.
Pasak G. Skaistės, parama nukentėjusioms įmonėms būtų teikiama per „Invegą“, suteikiant lengvatines paskolas.
„Yra rengiamos priemonės per „Invegą“ trečiųjų šalių prekybos ribojimams įveikti, nes turbūt turime įvairiausių situacijų tiek su Baltarusija, tiek su Kinija. Tam, kad būtų galima tokias situacijas valdyti ir joms pasirengti, bus parengtos universalios priemonės, kurios bus skirtos ir tokioms situacijoms“, – teigė ministrė.
„Pagalba verslui yra kuriama per įvairias finansines priemones, ne per konkrečias subsidijas, bet labiau per apyvartines paskolas, padedant prisitaikyti, susirandant naujas rinkas“, – pridūrė ji.
—
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.