Vežėjų gretos ir toliau retėja. Nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 261 įmonės

Lietuvos transporto sektoriuje darbuotojų daugėja, tačiau augimo tendencijos fiksuojamas tik didžiausiose įmonėse, o mažosios ir smulkiosios patiria vis daugiau ekonominių sunkumų. Nuo 2021 m. nebeliko 152 įmonių - 146 smulkiųjų ir 6 mažųjų. Mažųjų įmonių grupėje darbuotojų skaičius sumažėjo 20, o smulkiųjų - net 753. Tuo tarpu nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 29 mažosios ir 232 smulkiosios įmonės, o veiklą pradėjo 1 stambi ir 31 vidutinė įmonė.

Vežėjų gretos ir toliau retėja. Nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 261 įmonės

Tai rodo naujausi bendrovės „Creditreform Lietuva“ apibendrinti valstybės institucijų duomenys. 

Ekspertų nuomone, tokiems pokyčiams įtakos galėjo turėti kintanti mokestinė aplinka, įtempta geopolitinė aplinka, augančios degalų ir kitų paslaugų bei prekių kainos, prasidėjęs transporto įmonių „kraustymasis“ svetur. 

Geresnė situacija stebima stambiųjų ir vidutinių vežėjų gretose. Lyginant 2022 m. sausį su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, bendras darbuotojų skaičius transporto bendrovėse išaugo 1 632, t.y. 1,25 proc. Vidutinio dydžio įmonių grupėje darbuotojų padaugėjo 2 286, o stambiose – 119. Be to, sumažėjo transporto bendrovių įsiskolinimai „Sodrai“ – 2022 m. sausį bendra vežėjų skola siekė 17,1 mln. eurų, o lyginant su 2021 m. gruodžiu, sumažėjo 3 proc. arba 515 tūkst. Eur. 

Asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, tai nerimą keliančios tendencijos, kurios rodo, jei mokestinė ir administracinė našta verslui nesikeis, o infliacija ir kainos toliau augs, gali nebelikti dar daugiau mažųjų ir smulkiųjų rinkos dalyvių.

„Didžiosios ir vidutinės transporto įmonės irgi išgyvena sudėtingą laikmetį, tačiau jos gali amortizuoti augančią mokestinę ir administracinę naštą, brangstančias žaliavas ir kitas jų veiklai būtinas paslaugas. Kai kurios iš jų tęsia plėtrą svetur, pavyzdžiui, Lenkijoje, kur steigia padalinius ar dukterines įmones ir perkelia daugiau veiklų, kur palankesnė aplinka verslui. Deja, mažasis ir smulkusis transporto verslas neturi tokių galimybių ir yra priversti balansuoti ties išlikimo ir bankrotų riba Lietuvoje. Per pastaruosius metus buvo fiksuojamas tik šių įmonių mažėjimas, bet ne augimas“, – sako Z. Buivydas. 

Metinis darbuotojų skaičiaus pokytis Lietuvos transporto sektoriuje (2020 m. kovo – 2022 m. sausio duomenys)

Įmonių tipas Darbuotojų skaičiaus pokytis
Stambiosios (virš 250 darb.)+882
Vidutinės (50-249 darb.)+3388
Mažosios (10-49 darb.)-671
Smulkiosios (1-9 darb.)-959
Vežėjų sektorius – iš viso+2640

Šaltinis: „Creditreform Lietuva“

„Creditreform Lietuva“ direktoriaus Sauliaus Žilinsko teigimu, darbuotojų skaičiaus mažėjimą smulkių ir mažų vežėjų grupėse galėjo lemti kelios priežastys.

 „Viena iš priežasčių – nestabili geopolitinė aplinka Rytų regione. Statistikos departamento duomenys rodo, kad per 11 praėjusių metų mėnesių Rusija užėmė pirmą vietą Lietuvos reeksporto rinkų sąraše, Baltarusija – 5, Ukraina – 7, Kazachstanas – 9. Nestabili situacija šiose rinkose galėjo pakenkti smulkesnių vežėjų būklei, kas atsispindi ir darbuotojų dinamikoje. Juk reeksporto srautus aptarnauja būtent transporto sektorius. Įtakos galėjo turėti ir minimalios algos padidėjimas bei spartus darbo kaštų augimas vežėjams, kurį lemia auganti paklausa ir vairuotojų trūkumas. Smulkūs vežėjai neatlaikė tokio spartaus darbo kaštų augimo ir pasitraukė iš rinkos“, – sako S. Žilinskas. 

Ekonomisto Aleksandro Izgorodino nuomone, įtakos darbuotojų skaičiaus mažėjimui smulkių ir mažų transporto bendrovių gretose galėjo lemti ir žemas vairuotojų lojalumas, ypač esant didelei darbdavių konkurencijai dėl jų.  

„Rinkoje jaučiamas vis didesnis tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų trūkumas, tad jie iš smulkesnių bendrovių gali migruoti į stambesnes, kurios darbuotojams gali pasiūlyti didesnius atlyginimus, patrauklesnes darbo sąlygas. Smulkiesiems ir mažiesiems vežėjams tampa vis sunkiau konkuruoti su didžiausiais rinkos dalyviais, tad darbo rinkoje vyksta darbuotojų migracija – iš smulkesnių į stambesnių vežėjų segmentą“, – teigia A. Izgorodinas.

Žilinsko nuomone, įtakos transporto bendrovių įsiskolinimų „Sodrai“ mažėjimui galėjo turėti keli veiksniai.

„Dar praėjusių metų pabaigoje „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija verslui aiškiai leido suprasti, kad pradės griežčiau žiūrėti į susikaupusias įmonių skolas – imsis skolų išieškojimo procedūrų. Tai žinodamos įmonės stengiasi susimažinti skolas ir dalį įsipareigojimų valstybei grąžinti. Įtakos galėjo turėti ir tai, kad dalis įmonių iki 2021 m. pabaigos ne iki galo išleido metiniuose biudžetuose numatytas sumas, o likusius nepanaudotus pinigus nukreipė į įsiskolinimų valstybei sumažinimą“ ,- sako S. Žilinskas.

Metinis įmonių skaičiaus pokytis Lietuvos transporto sektoriuje (2020 m. kovo – 2022 m. sausio duomenys)

Įmonių tipas Įmonių skaičiaus pokytis
Stambiosios (virš 250 darb.)+1
Vidutinės (50-249 darb.)+31
Mažosios (10-49 darb.)-29
Smulkiosios (1-9 darb.)-232
Vežėjų sektorius – iš viso-229

Anot ekonomisto A. Izgorodino, transporto bendrovių skolos „Sodrai“ mažėja nuosaikiai, o spartesnį įsiskolinimų valstybei mažėjimą riboja keli objektyvūs faktoriai. 

„Spartesnį vežėjų įsiskolinimų „Sodrai“ mažėjimą riboja apyvartinių lėšų trūkumas, kuris ypač jautrus smulkesniems ir mažiesiems vežėjams. Transportininkai apyvartinių lėšų trūkumo riziką patiria dėl padidėjusių kuro ir kitų energetinių išteklių kainų, augančios minimalios mėnesinės algos ir bendro spartaus darbo kaštų augimo dėl vairuotojų trūkumo. Įtakos gali turėti ir augančios vilkikų kainos, kurias į viršų kelia pakilusios žaliavų kainos ir elektronikos komponentų trūkumas“, – sako A. Izgorodinas.

„Creditreform Lietuva“ pranešimas spaudai

Populiariausi
komentarai
0 komentarai
Naudotojas pašalintas
Populiariausi