TransInfo

Baltijos uostų krova pandemijos metu. Pirmauja Rusijos uostai

Vidutinis skaitymo laikas 2 minutės

Krova per penkis šių metų mėnesius sumenko visuose Baltijos valstybių didžiuosiuose uostuose, skelbia BNS. Didžiausia ji išliko Klaipėdos uoste, kuris pagal krovą – ketvirtas Baltijos jūros rytinėje pakrantėje, rodo jo direkcijos paskelbti duomenys.

Sausį-gegužę Klaipėdos uoste perkrauta 18,439 mln. tonų krovinių – 6,7 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Būtingės terminale naftos sausio-gegužės mėnesiais perpilta 16,5 proc. mažiau nei prieš metus – 3,272 mln. tonų.

Krova Rygos uoste sunyko 25,8 proc. iki 10,047 mln. tonų, Ventspilio – 41,0 proc. iki 5,910 mln. tonų, Liepojos – 13,5 proc. iki 2,653 mln. tonų.

Talino jungtinis uostas krovos per penkis šių metų mėnesius duomenų nepaskelbė. Estijos statistikos departamento duomenimis, visuose šalies uostuose per šį laikotarpį perkrauta apie 15,4 mln. tonų krovinių – maždaug daugiau nei pernai tuo pat metu.

Pirmauja Rusijos uostai

Baltijos jūros rytinėje pakrantinė pagal krovos apimtis pirmauja Rusijos uostai. Krova Ust Lugos uoste sausį-gegužę padidėjo 0,1 proc. iki 45,297 mln. tonų, Primorsko – išaugo 6,3 proc. iki 25,983 mln. tonų, Sankt Peterburgo – sumažėjo 0,4 proc. iki 24,922 mln. tonų. Krova Kaliningrado uoste šiemet sumenko 6,4 proc. iki 4,663 mln. tonų.

Klaipėdos uosto nuotr.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Paantraštės