Įvairių Europos šalių duomenys rodo tą pačią kryptį: brangstant degalams, daugėja atvejų, kai dyzelinas nusiurbiamas iš sunkiasvorių transporto priemonių ir statybų aikštelėse dirbančių mašinų.
Vokietijoje, Liudvigsburgo regione (Badeno-Viurtembergo žemė), per trumpą laiką užfiksuotos vagystės, kurių bendra apimtis viršijo 3 tūkst. litrų dyzelino. Kai kuriais atvejais iš stovinčių vilkikų sąstatų ir technikos dingsta po kelis šimtus litrų. Kituose šalies regionuose pasitaiko ir dar didesnių vagysčių – vienu kartu išsiurbiami keli tūkstančiai litrų, ypač didelėse statybvietėse.
Pastaruoju metu tokių nusikaltimų skaičius išaugo akivaizdžiai. Saksonijos-Anhalto kriminalinės policijos tarnybos duomenimis, kovą nuostoliai dėl dyzelino vagysčių siekė apie 189 tūkst. euro – beveik tris kartus daugiau nei vasarį, kai jie sudarė apie 65 tūkst. eurų.
Panašios tendencijos matomos ir Lenkijoje bei kaimyninėse šalyse. Policija pabrėžia, kad labiausiai rizikuoja transporto priemonės, paliktos nesaugomose aikštelėse, taip pat statybvietėse – naktį nusikaltėliai išnaudoja prastą apšvietimą ir priežiūros stoką.
Dažnai nuostoliai neapsiriboja vien pavogtu kuru. Nukenčia bakai, pasitaiko nuotėkių, o priverstiniai prastovų laikotarpiai sukuria papildomas sąnaudas transporto įmonėms.
Kokios bausmės gresia už dyzelino vagystę?
Prancūzijoje kuro vagystės traktuojamos kaip vagystės nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą. Jei pažeidėjai sugaunami nusikaltimo vietoje, jiems gali grėsti iki trejų metų laisvės atėmimo ir bauda iki 45 tūk. eurų, kaip rašo Prancūzijos transporto portalas „Les Routiers“.
Baudos gali būti dar griežtesnės, jei vagystė įvykdoma grupėje, naudojant jėgą ar esant recidyvui. Smulkių vagysčių atveju, kai vertė neviršija 300 eurų, gali būti taikoma 250–600 eurų bauda, tačiau su sąlyga, kad pavogtas turtas grąžinamas arba žala atlyginta.
Vis dėlto policija pripažįsta, kad mastas auga, o vagys vis dažniau veikia profesionaliai – naudoja specialią įrangą kurui nusiurbti.
Ką tai reiškia įmonėms
Ekspertai ir vežėjai atkreipia dėmesį, kad kuro vagystės vis dažniau smogia per finansus. Kai dyzelinas brangus, kelių šimtų litrų netektis reiškia ne tik operacinį minusą – neretai tai išbalansuoja ir pinigų srautus.
Problemos mastą atskleidžia ir pačių įmonių skaičiai. Nazaire Quincé, Prancūzijos vežėjo „Transports Quincé“ vadovas, portalui transport-info.fr sakė, kad pernai bendrovė neteko daugiau nei 13,8 tūkst. litrų kuro. Vien sausį 2026 užfiksuota 5207 litrų vagystė, o nuostolis siekė apie 6750 eurų. Jo teigimu, kuro vagystės vis labiau primena organizuotą nusikalstamumą, o tarnybos problemos nelaiko prioritetine.
Panašiai situaciją apibūdina ir Nicolas Combemorel, „Transports Boucheix“ bei „Limatrans“ vadovas. Jis skaičiuoja, kad vien pernai dėl kuro vagysčių prarado apie 15 tūkst. eurų. Vežėjas taip pat kritikuoja tyrimų efektyvumą – jo manymu, pranešimai neretai neduoda apčiuopiamų rezultatų, o bylos nutraukiamos.
Po kovo ir balandžio degalų brangimo vežėjų nuostoliai dar labiau šoka į viršų. Kraštutiniais atvejais pasikartojantys incidentai gali pakenkti įmonių pelningumui ir net prisidėti prie bankroto – ypač kai susideda ir kiti sektoriaus iššūkiai, tokie kaip vėluojantys atsiskaitymai ar brangstantis lizingas.
Europos teisėsauga kartoja, kad dauguma vagysčių įvyksta tada, kai transporto priemonės paliekamos prastai apšviestose, nesaugomose vietose.
Policija ragina pranešti apie įtartiną elgesį ir atkreipia dėmesį, kad vagys dažnai renkasi transportą, paliktą savaitgaliui ar ilgesniam stovėjimui – ypač aikštelių pakraščiuose ar statybvietėse.
Kaip sumažinti kuro vagysčių riziką
Srities specialistai pabrėžia: visiškai panaikinti riziką sunku, tačiau ją galima reikšmingai sumažinti.
Tarp rekomenduojamų sprendimų minimi antisifoniniai tinkleliai, sustiprinti dangteliai su spyna, kuro įpylimo angos blokatoriai, taip pat signalizacijos sistemos ir kuro lygio jutikliai bei telematikos stebėsena, leidžianti nuolat sekti sunaudojimą.
Ne mažiau svarbios ir kasdienės praktikos: rinktis gerai apšviestas vietas, statyti taip, kad kuro įpylimo pusė būtų prie sienos ar šalia kitos transporto priemonės, o kai įmanoma – naudotis saugomomis aikštelėmis. Tai pailgina laiką, reikalingą vagystei, ir dažnai atbaido nusikaltėlius. Transporto saugumas tokiais atvejais tampa ne mažiau svarbus nei kaštų kontrolė.
