Šiuo metu nėra pigaus vandenilio tiekėjo, tačiau transporto priemonių gamintojai vis tiek nori investuoti į vandenilio technologiją. „Daimler Truck“ ir „Volvo Group“ oficialiai pristatė bendrą naujos įmonės „Cellcentric“ planą. Šia iniciatyva siekiama paspartinti vandenilio kuro elementų naudojimą sunkvežimiuose.
„Cellcentric“ įmonė kurs, gamins ir komercializuos kuro elementų sistemas tolimojo susisiekimo transporto ir kitoms reikmėms. Europoje kuro elementų sistemų gamyba turėtų prasidėti 2025 m.
„Cellcentric“ bendrovės Naberne, Štutgarte (Vokietija) ir Burnabyje (Kanada) esančiose komandose jau dirba 300 ekspertų. „Daimler Truck AG“ ir „Volvo Group“privalomą bendros įmonės sutartį pasirašė praėjusių metų lapkritį. „Cellcentric“ pradėjo veiklą nuo 2021 m. kovo 1 d.
Nauja bendrovė šiuo metu kuria didelio masto gamybos koncepciją. Daugiau detalių ir sprendimas dėl elementų gamyklos vietos bus atskleista kitais metais. Šiuo metu vyksta gamyba naujoje gamykloje Esslingene, netoli Štutgarto.
„Daimler“ ir „Volvo“ tikslas – maždaug po trejų metų pradėti testuoti sunkvežimius su kuro elementais pas klientus. Tačiau serijinė gamyba prasidėtų antroje šio dešimtmečio pusėje. Tačiau visą su transporto priemonėmis susijusią veiklą gamintojai vykdo savarankiškai, nes jie yra konkurentai automobilių rinkoje.
Abu koncernai planuoja naudoti elementus visų pirma tolimojo transporto sunkvežimiuose, nors šios sistemos bus siūlomos ir kitoms reikmėms. Gamintojai tikisi, kad vandenilio technologija bus lygiavertė dyzeliniams sprendimams.
Vandenilis ir baterijos papildo vienas kitą
Elektriniai ir vandeniliniai sunkvežimiai papildo vienas kitą, priklausomai nuo kiekvieno kliento darbo tipo. Kuo lengvesnis krovinys ir trumpesnis važiavimo atstumas, tuo dažniau bus naudojami akumuliatoriniai sprendimai. Sunkesniems kroviniams ir didesniems atstumams pirmenybė bus teikiama kuro elementams.
„Ateityje vandenilio kuro elementų elektriniai sunkvežimiai taps pagrindiniu techniniu sprendimu siekiant anglies dvideginio pusiausvyros. Kartu su elektrine technologija galėsime pasiūlyti mūsų klientams transporto priemones su geriausiu vietiniu CO2 emisijos neutralumo poveikiu, atsižvelgiant į taikymo tipą. Su vien elektriniais akumuliatoriais varomais sunkvežimiais tai būtų neįmanoma“, – sako „Daimler Truck“ valdybos pirmininkas Martinas Daumas.
Gamintojai ragina Europos vyriausybes iki 2025 m. pastatyti 300 didelio našumo vandenilio degalinių sunkiasvorėms komercinėms transporto priemonėms ir ne vėliau kaip iki 2030 m. – 1000 vandenilio degalinių.
„Žinome, kad galime pasiekti daug daugiau, nei tik mašinų ir transporto priemonių elektrifikavimą. Norint sukurti reikalingas technologijas ir infrastruktūrą, reikia, kad viešasis ir privatus sektoriai stipriau bendradarbiautų Todėl raginame politikus ir vyriausybes visame pasaulyje imtis bendrų veiksmų, kad vandenilio kuro elementų technologija būtų sėkminga. Tokios partnerystės kaip „Cellcentric“ yra būtinos siekiant mūsų įsipareigojimo sumažinti anglies dvideginio išmetimą keliuose“, – pridūrė Martinas Lundstedtas, „Volvo Group“ generalinis direktorius.
Ar vandenilis tai geras pasirinkimas?
Tačiau ne visi mano, kad vandenilis tai transporto ateitis. “MAN” ir “Scania” markių savininkės „Traton“ bendrovės prezidentas Matthiasas Gründleris mano, kad vandenilis nėra geras pasirinkimas.
„Tik ketvirtadalis pradinės energijos pasiekia varomus ratus, likusi dalis yra švaistoma. Geresni pasirinkimas tai akumuliatoriai, kur šios proporcijos yra atvirkštinės“, – pabrėžia Gründleris.
Inžinerijos įmonė „Ricardo“ skaičiuoja, kad akumuliatoriai bus pigesni, jei susumuoti išlaidas riedmenims ir infrastruktūrai iki 2060 m. Kol kas nėra pigaus vandenilio šaltinio. Iš vėjo malūnų gaunama elektra kainuoja 8 dol./kg ir yra keturis kartus brangesnė nei dyzelinio kuro kaina.
Brangus, bet švarus
Tuo tarpu SG dujos Auto“ direktorius Vidas Korsakas atkreipia dėmesį, kad “vandenilis yra viena švariausių alternatyvių degalų rūšių” ir kad jį galima “pritaikyti bet kokiam varikliui – dyzeliniam ar dujiniam”.
“Vandenilio infrastruktūra Europoje auga ir vandenilio stočių vis daugėja”, – teigia V. Korsakas.
Nuo ES neatsilieka ir Lietuva. Vyriausybė nori skatinti vandenilio technologijų ir jų naudojimo plėtrą. Tikslas – diegti efektyvią „žaliojo“ vandenilio gamybos įrangą ir technologijas vandenilio gamybos apimčių Lietuvoje augimui.
“Scania Lietuva“ regiono vadovo Dariaus Snieškos teigimu, degalų mišiniai ar grynas vandenilis gali būti naudojami Lietuvoje plačiai, nors “didesnį potencialą turi baterijų technologijos”.
“Ši vizija paremta viso baterijų ciklo – nuo gamybos iki patekimo į transporto priemonę – vertinimu. Šiuo metu baterijų technologijomis pagrįsta elektrifikacija yra efektyvesnė lyginant su vandeniliu, tad vartotojui tokia transporto priemonė tampa ekonomiškai patrauklesniu pasirinkimu”, – pasakė D. Snieška.
Bendradarbiavimas: Bartošas Vavryšukas/”Daimler” nuotr.