Naujausi „Transport Intelligence“ (Ti) skaičiavimai rodo, kad pasaulinė sutartinės logistikos rinka 2025 m. pasiekė apie 307,5 mlrd. eurų – tai maždaug 4 proc. daugiau nei 2024 m., kai pajamos viršijo 295,6 mlrd. eurų. Svarbu tai, kad toks rezultatas nėra tipinis „ciklo“ atspindys (kai augimą paprastai diktuoja ekonomikos sulėtėjimas ar atsigavimas). „Ti“ akcentuoja struktūrinę logiką: vis daugiau įmonių perduoda logistikos procesus partneriams, nes auga operacinis sudėtingumas, o kaštų ir paslaugų lygio reikalavimai griežtėja.
Sutartinė logistika pastaraisiais metais išmoko „augti be euforijos“ – didinti pajamas net ir tada, kai tarptautinė prekyba ar pramonės apimtys neduoda stipraus postūmio. Priežastys gana pragmatiškos:
- daugiakanalė distribucija reikalauja daugiau sandėliavimo, smulkesnio komplektavimo, geresnio atsargų matomumo ir grąžinimų administravimo;
- e. prekybos grąžinimai ir aptarnavimo standartai kelia papildomą darbo ir technologijų poreikį;
- automatizacija tampa ne „prabanga“, o sąlyga išlaikyti produktyvumą ir paslaugų kokybę;
- augant įvairovei (SKU), klientams reikia daugiau pridėtinės vertės paslaugų: ženklinimo, co-packing, komplektų formavimo, kokybės kontrolės, prekių paruošimo skirtingoms rinkoms.
Tuo pat metu 2025 m. augimas tarp regionų ir sektorių išliko netolygus. Geriau atrodė vartotojų prekių ir sveikatos priežiūros segmentai, kuriuose paklausa buvo stabilesnė. Silpnesnė dinamika fiksuota pramonėje ir diskrecinėse kategorijose, tokiose kaip prabangos prekės – jose paklausą labiau valdo konjunktūra ir vartotojų pasitikėjimas.
2025 m. rezultatai pranoko vasaros lūkesčius
Įdomus momentas – prognozės krypties pasikeitimas metų eigoje. Dar 2025 m. birželį „Ti“ vertino, kad metinis augimas sieks apie 3,3 proc. ir bus silpnesnis nei 2024 m. (tuomet minėtas 3,6 proc. tempas). Tačiau galutinis 2025 m. rezultatas, pagal naujausią vertinimą, priartėjo prie 4 proc.
Regioninis „jėgų pasiskirstymas“ taip pat liko stabilus: lyderio poziciją išlaikė Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas – ir pagal rinkos dydį, ir pagal augimo tempą. „Ti“ simuliacijose metų viduryje šio regiono pajamų šuolis buvo vertinamas beveik 6 proc. – gerokai virš pasaulinio vidurkio. Europa tuo metu atrodė artima stagnacijai: augimas vos viršijo 1 proc.
Tuo pat metu didelių pokyčių nebuvo ir segmentų struktūroje. Didžiausia sutartinės rinkos dalis tradiciškai teko distribucijai – apie 59 proc. visos vertės. „Ti“ vertinimu, 2025 m. birželį distribucijos augimas buvo apie 3,5 proc. per metus. Sandėliavimas augo kiek lėčiau (apie 3,2 proc.), o pridėtinės vertės paslaugos – dar nuosaikiau (apie 2,5 proc.).
2026 m. – dar vienas augimo etapas, bet brandesnėje rinkoje
„Ti“ prognozuoja, kad 2026 m. pasaulinė sutartinės logistikos rinka turėtų augti apie 4,1 proc. ir pasiekti daugiau kaip 320 mlrd. eurų. Ilgesnėje perspektyvoje, iki 2029 m., rinka galėtų išaugti iki 362,6 mlrd. eurų, o 2025–2029 m. laikotarpiu vidutinis metinis augimas siektų apie 4,2 proc. (CAGR).
Svarbi išvada – rinka bręsta. Tai reiškia, kad pajamų plėtrą vis mažiau lems „paprastas“ apimčių didėjimas, o vis labiau: sutarčių plėtra, tinklų konsolidacija, efektyvumo investicijos, technologijos, automatizacija ir paslaugų krepšelio gilinimas. Brandžiose rinkose, ypač Europoje, operatoriai ir toliau jaus kainų discipliną ir kaštų spaudimą, kuris ribos maržas.
Palyginimui, prognozuojamas 2026 m. augimas (4,1 proc.) ir vidutinis tempas iki 2029 m. (4,2 proc. CAGR) lenkia pasaulinio BVP augimą, tačiau yra kiek silpnesnis nei 2020–2024 m. laikotarpio vidurkis (apie 4,6 proc.). Kitaip tariant, pandeminio atšokimo „pagreitis“ jau seniai baigėsi, o rinka grįžta į labiau „normalų“, vienženklį, struktūriniais veiksniais paremtą augimą.
Mažesnis potencialas, bet atsiranda nišų ir „geopolitinių“ impulsų
Europa išlieka sudėtinga erdvė sutartinei logistikai: ekonomikos augimas lėtesnis, rinka brandesnė, o naujų apimčių sukurti sunkiau. Vis dėlto ilgesnės tendencijos (outsourcingas, tiekimo grandinių modernizavimas, reorganizavimas) neišnyksta – jos tik keičia formą.
Šią logiką įvardija ir „ID Logistics“ vadovas Yann Belgy, pabrėždamas, kad Europos augimą vis dažniau kuria ne vien vidaus vartojimas, o tiekimo tinklų pertvarka ir nauji „prisitaikymo“ projektai. Jo teigimu, geopolitika gali sukurti papildomą paklausą: pavyzdžiui, Kinijos mažmenininkai tikėtina plės didelius sandėliavimo centrus Europoje – ypač Lenkijoje – siekdami prisitaikyti prie importo apribojimų ir naujų reikalavimų.
Y. Belgy akcentuoja ir veiklos modelio reikšmę: tarptautinių klientų aptarnavimą per „core model“ sprendimus, kuriuos galima lengvai replikuoti ir valdyti skirtingose šalyse. Be to, „ID Logistics“ kryptingai plečia transporto, distribucijos ir pridėtinės vertės paslaugų pasiūlą – tiek kaip atskirą produktą, tiek kaip sandėliavimo „pratęsimą“, kad klientai gautų kompleksinius sprendimus. Jo vertinimu, sandėlių ir atsargų valdymo segmentas dar nėra prisotintas, o rinka tebėra fragmentuota – tai reiškia ir organinio augimo, ir įsigijimų potencialą.
Regionų skirtumai ryškėja
„Ti“ analitikai pabrėžia, kad sutartinė logistika aiškiai skirstosi į brandžias rinkas su lėtesniu tempu ir besiformuojančias rinkas, kurias „stumia“ struktūriškai spartesnis augimas. Iš trijų pagrindinių blokų – Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono, Šiaurės Amerikos ir Europos – būtent Europa pastaraisiais metais demonstruoja silpniausią dinamiką. Dėl to augimas dažnai ateina per sutarčių atnaujinimus, automatizaciją ir pridėtinę vertę, o ne per „didesnį srautą“.
Šiaurės Amerika atrodo atsparesnė dėl didesnio ekonomikos augimo ir e. prekybos paramos. Čia dažnai cituojamos „Forrester“ prognozės, kad e. prekybos dalis JAV mažmeninėje prekyboje ilgainiui didės: 2030 m. ji galėtų siekti 29 proc., o apimtys – apie 1,8 trln. JAV dolerių; 2025 m. prognozėse minėta 24 proc. dalis ir apie 1,2 trln. JAV dolerių apyvarta. Tai suteikia sutartinei logistikai „bazę“ sandėliavimui, vykdymui, grąžinimams ir paskirstymui.
Vis dėlto Šiaurės Amerikoje yra ir ribojančių veiksnių: rinkos cikliškumas, didelė outsourcingo skvarba (kai dalis potencialo jau „realizuota“), taip pat muitų ir prekybos politikos nenuspėjamumas.
Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas išlieka globalus augimo variklis. Tai palaiko BVP augimas, gamybos relokacijos tendencijos, vartojimo rodikliai ir aktyvus logistikos outsourcingas. Didžiausią svorį čia tradiciškai turi Kinija ir Indija, kurios „traukia“ tiek regioninį, tiek pasaulinį sutartinės logistikos augimą.
Sutartinė logistika ir makroekonomika
Sutartinė logistika struktūriškai priklauso nuo makroekonomikos: kai lėtėja BVP ir prekyba, natūraliai mažėja spaudimas apimtims pramonėje ir vartojimo sektoriuose, o tai riboja logistikos paslaugų paklausą, tinklų plėtrą ir kai kurių pridėtinės vertės paslaugų mastą. Ypač tai juntama išsivysčiusiose ekonomikose.
Kita vertus, horizonte matomi ir palankūs elementai: mažėjanti infliacija ir palūkanų normų mažinimas, kurie mažina finansavimo kainą ir gali skatinti investicijas į automatizaciją bei procesų skaitmeninimą.
Svarbiausių institucijų prognozės rodo nuosaikų, bet stabilų foną. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sausio prognozėse numatė pasaulinio BVP augimą apie 3,3 proc. 2025 ir 2026 m., o vėliau – apie 3,2 proc. TVF tarp teigiamų veiksnių mini potencialią naudą iš investicijų į dirbtinį intelektą ir geresnį finansavimo prieinamumą, tačiau pabrėžia, kad geopolitinė ir prekybinė įtampa išlieka pagrindine rizika.
Regioniškai šie skaičiai iš esmės atitinka sutartinės logistikos „žemėlapį“: Kinija turėtų augti sparčiau nei euro zona, Indija išlaikyti aukštą tempą, JAV – nuosaikų augimą, o euro zona ir toliau demonstruoti silpnesnę dinamiką. Tuo pačiu kai kurios Europos šalys (pavyzdžiui, Lenkija) išsiskiria geresniu augimo profiliu, kas sutampa su logistinių investicijų ir sandėliavimo plėtros kryptimis.
Prekybos perspektyvos taip pat nevienareikšmės. TVF vertina, kad pasaulinė prekyba turėtų augti nuosaikiai, o išsivysčiusios ekonomikos augs lėčiau nei besiformuojančios rinkos. Pasaulio bankas prognozuoja dar santūresnį tempą, pabrėždamas, kad dabartinis dešimtmetis gali būti silpniausias per labai ilgą laiką, jei BVP augimo lygis išliks žemas.
Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD) kelia papildomą rizikos vėliavą: protekcionizmo stiprėjimą, muitų barjerus ir investicinio neapibrėžtumo augimą. UNCTAD vertinimu, tokie pokyčiai didina neapibrėžtumą, mažina norą investuoti ir trikdo tiekimo grandinių darbą – tai tiesiogiai atsiliepia ir sutartinei logistikai.
Augimas bus, bet „ramus“ – ir su aiškia kaina
Sutartinės logistikos perspektyva 2026 m. išlieka pozityvi: rinka turėtų augti apie 4,1 proc. ir peržengti 320 mlrd. eurų ribą. Tačiau tai bus augimas brandžioje aplinkoje – kur pelną ir konkurencingumą vis labiau lems efektyvumas, procesų standartizacija, automatizacija, duomenų kokybė ir gebėjimas klientams pasiūlyti ne vien sandėlį, o pilną paslaugų ekosistemą.
Didėjanti geopolitinė įtampa, muitai ir protekcionizmo instrumentai gali trumpuoju laikotarpiu iškreipti srautus ir sukelti papildomą paklausą „prisitaikymo“ projektams (naujoms sandėliavimo bazėms, atsargų perkėlimui, alternatyviems maršrutams). Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai kartu didins neapibrėžtumą ir spaudimą investicijoms.
Kitaip tariant, sektorius augs – bet augimą reikės užsidirbti: technologijomis, mastu, tinklo tankiu, paslaugų krepšelio verte ir gebėjimu klientams suvaldyti vis sudėtingesnę tiekimo grandinę.
