Jau daugelį metų logistikos sektoriui keliami ambicingi anglies dioksido išmetimo mažinimo tikslai, kuriuos kelia reguliavimo institucijos, tarptautinės organizacijos, rangovai ir klientai. Tai vyksta ne be priežasties. Tarptautinis transporto forumas (ITF) apskaičiavo, kad vien tik su prekyba susijęs tarptautinis krovinių vežimas sudaro daugiau kaip 7 proc. viso pasaulyje išmetamo CO2 kiekio.
Kitos ITF prognozės taip pat nėra optimistinės. Pavyzdžiui, 2019 m. bendras transporto išmetamų teršalų kiekis beveik po lygiai pasiskirsto tarp keleivių (54 proc.) ir krovinių (46 proc.). Tokia padėtis nesikeis iki maždaug 2030 m., tačiau jei bus išlaikytos ir įgyvendintos visos dabartinės transporto anglies dioksido išmetimo mažinimo politikos kryptys, proporcijos gerokai pasikeis 2050 m., kai krovininiam transportui teks 61 proc. išmetamųjų teršalų. Maža to, iki to laiko bendras krovininio transporto išmetamų teršalų kiekis padidės 28 proc.
Iššūkis yra milžiniškas, tačiau jei atsižvelgsime į tai, kad logistika apskritai yra ne tik transportas, bet ir kitos su krovinių gabenimu susijusios operacijos, taps akivaizdu, kad šio sektoriaus poveikis yra dar didesnis. Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) skaičiavimais, jei krovininis transportas visame pasaulyje išmeta iki 8 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tai įtraukus sandėliavimo sektorių ir uostus ši dalis padidėja iki 11 proc.
Žalioji logistika gali atsipirkti
Sumažinti pasaulinio logistikos sektoriaus, ypač transporto, išmetamų teršalų kiekį nebus nei lengva, nei pigu. Remiantis „McKinsey“ atlikta analize, vien krovinių vežimo oro transportu, naudojant tvarųjį kurą, vadinamąjį SAF (angl. Sustainable Aviation Fuel), kuris yra iki trijų kartų brangesnis, dekarbonizavimo sąnaudos iki 2030 m. gali padidinti transporto išlaidas maždaug 60 proc.
Įgyvendinus attinkamus sprendimus dėl birių krovinių gabenimo jūra, išlaidos gali padidėti 50 proc., o konteinerių – 20 proc. Keliuose išlaidos gali padidėti iki 5 proc., ir tai yra scenarijai, kuriuose daroma prielaida, kad bus naudojami tik biodegalai. Sintetinių alternatyvų naudojimas gali dar labiau padidinti sąnaudas.
Kartu analitikai pažymi, kad logistikos įmonių klientai nori ekologiškų sprendimų, tik nenori už juos mokėti. Daugiau nei 80 proc. jų negali mokėti net 10 proc. daugiau už tvarius produktus, ir tik 10 proc. rangovų gali pridėti papildomus 20 proc.
Tačiau žalioji logistika gali atsipirkti, o judriems ir drąsiems operatoriams ji gali tapti mėlynuoju vandenynu, t. y. gerai žinoma verslo strategija. Taip yra todėl, kad mėlynajame vandenyne įmonė remiasi dar neišplėtotų rinkos sričių tyrinėjimu ir išnaudojimu, užuot konkuravusi dėl esamos, perpildytos erdvės pagal senas taisykles. Naujos taisyklės žaliojoje logistikoje dar tik bus nustatytos, o savarankiškai sukurti pasiūlą, rinką ir paklausą galima lygiai taip pat, garantuojant tvarią logistikos paslaugą, atitinkančią įžvalgių kontrahentų, kurie tikisi ir nori finansuoti tokias paslaugas, poreikius.
Tai rodo „McKinsey“ ekspertų surinkti duomenys, kurie remdamiesi 2,8 tūkst. didžiausių pasaulio bendrovių logistikos poreikiais įvairiose pramonės šakose apskaičiavo, kad žaliosios logistikos poreikis 2025 m. sieks apie 50 mlrd. dolerių. Tai sudarys maždaug 2 proc. visų logistikos išlaidų. 2030 m. paklausa turėtų išaugti iki maždaug 350 mlrd. dolerių ir sudaryti apie 15 proc. visų išlaidų. Taigi jau po šešerių metų reikės valdyti nemažą logistikos vandenyno plotą, kurio taisyklės ir paplūdimiai dar tik formuojasi.
ESG logistikos kursas
Nemažai įdomios informacijos apie ESG politikos motyvus, rūpesčius ir dabartinį ESG politikos aktualumą transporto sektoriuje pateikiama „Panattoni“ ir HFW paskelbtoje 2023 m. ataskaitoje apie tvarumą Europos logistikos ir tiekimo grandinėse. Leidinys parengtas 15 Europos šalių apklausus 101 generalinį direktorių, vykdomuosius direktorius ir vyresniuosius vadovus, dirbančius tiek logistikos sektoriuje (47 proc. respondentų), tiek gamybos ir mažmeninės prekybos įmonėse, perkančiose 3PL paslaugas (53 proc.).
Analizė rodo, kad dešimties balų skalėje argumentas, labiausiai motyvuojantis logistikos operatorius imtis ESG veiklos, yra noras daryti teigiamą poveikį aplinkai (8,4 balo). Toks pat stiprus, tačiau šiek tiek žemesnis motyvuojantis veiksnys yra teisinis reikalavimas (8,3 balo). Praėjusių metų tyrime situacija ant pakylos buvo visiškai priešinga. Beje, dabartinės analizės metu paaiškėjo, kad veiksniai, labiausiai stabdantys tvarių priemonių diegimą ar plėtrą, yra jų sudėtingumas ir sprendimų finansinė kaina (po 77 proc. nurodymų), taip pat žmogiškųjų išteklių trūkumas (43 proc.).
Tačiau tikimasi, kad pastangos įgyvendinti ESG strategiją atsipirks, nes net 62 proc. įmonių nurodė, kad griežta ESG politika padėjo įgyti naujų klientų ir gauti subsidijas ar kitą valstybės finansavimą (28 proc.). Daugiau nei pusė 3PL taip pat pastebėjo padidėjusią darbuotojų motyvaciją (51 proc.) ir geresnį vidinį bendradarbiavimą (55 proc.).
Ataskaitoje aiškiai išreikštas 3PL noras didinti savo veiklos tvarumą, ypač ten, kur jo labiausiai reikia, t. y. tarptautinio vežimo srityje (53 proc. nurodymų) ir perkant prekes ar medžiagas (49 proc.). Ne mažiau akivaizdus ir esamo verslo modelio keitimo poveikis išlaidoms.
Respondentai nurodė, kad didžiausia paskata pertvarkyti veiklą būtų finansinė parama subsidijų ar dotacijų forma (70 proc.), taip pat klientų spaudimas (68 proc.) ir galimybė rasti sprendimų, kaip padidinti pajamas plėtojant verslą (66 proc.). Palyginti su ankstesne apklausa, pirmųjų dviejų veiksnių (finansavimo ir klientų spaudimo) svarba sumažėjo (atitinkamai 79 proc. ir 72 proc.), tačiau pastebimai, net 11 proc. išaugo poreikis pagerinti veiklos rezultatus.
Dabartinėje apklausoje mažiau vadovų norėjo susieti savo atlyginimą su ESG tikslų įgyvendinimu. 2022 m. tokių buvo 31 proc., o pernai – tik 23 proc. Vietoj to gerokai padaugėjo kito veiksnio, taip pat susijusio su finansais. Aiškiai daugiau respondentų (64 proc.) nurodė, kad motyvacija intensyvinti ESG priemones būtų tiesiog mažesnės jų įgyvendinimo sąnaudos. 2022 m. šį veiksnį pabrėžė 48 proc. respondentų.
Tai nestebina, jei atsižvelgsime į tai, kad perėjimas prie tvarių sprendimų reikalauja daug kapitalo, laiko ir yra labai susijęs su bendra ekonomikos padėtimi ir rangovų, nuo kurių priklauso transporto sektorius, verslo padėtimi. Tačiau tai nereiškia, kad užsakovai nesidomi tvaria veikla.
Šiuo metu 69 proc. 3PL paraiškų (RFP, Request for Proposals) apima klausimus, susijusius su ESG tikslais, tačiau jų svarba labai skiriasi. Net 33 proc. respondentų nurodė, kad tvarumo tikslams teikiama 5-10 proc. svarba RFP. Šiek tiek mažiau atsakymų – 30 proc. nurodo, kad reikšmingumas sudaro 10-15 proc.
Tačiau ESG vaidmuo silpnėja rangovo atrankos proceso eigoje. Tik 39 proc. ūkio subjektų (palyginti su 69 proc. apklausos etape) nustatė minimalius ESG tikslus išankstinės atrankos metu, ir tai būtų neblogas rezultatas, jei ne faktas, kad 19 proc. nustatytų tikslų galiausiai įtraukiami į sutartį kaip įsipareigojimas. Tai lygiai tiek pat, kiek ir praėjusiais metais.
3PL paslaugų pirkėjams ESG tikslai vis dar yra papildoma priemonė
Remiantis „Transport Intelligence“ (TI) atlikta vadovų, atsakingų už logistikos paslaugų (3PL) pirkimą mažmeninės prekybos ir pramonės bei gamybos sektoriuje, analize, paskutinį 2023 m. ketvirtį aplinkosaugos klausimai užėmė 7 vietą iš 11 pagrindinių kriterijų renkantis konkretų logistikos paslaugų teikėją. Šį veiksnį pripažino tik 4,1 proc. respondentų.
Svarbiausi elementai, darantys įtaką sutarties pasirašymui, yra nuolatiniai „kieti“ rodikliai, t. y. operacijų patikimumas ir tikslumas (32,1 proc.) ir paslaugų kaina (20,5 proc.). Taip pat didžiausią įtaką sutarties nutraukimui turi prasta paslaugų kokybė (33 proc.) ir kainos padidėjimas (28,3 proc.).
Apklaustų TI vadovų nuomone, tvari operatorių veikla taip pat vis dar nėra pagrindinė logistikos operacijų užsakomųjų paslaugų nauda. Prekybininkų nuomone, pagrindinis logistikos užsakomųjų paslaugų privalumas yra išlaidų taupymas (23,3 proc.), po to seka didesnis įmonės konkurencingumas (13,8 proc.) ir galimybė naudotis patirtimi (13,4 proc.).
Padėti logistikos operatoriui siekti savo ESG tikslų sudaro tik 0,4 proc. sprendimų priėmimo proceso ir yra paskutinis iš devynių pagrindinių kriterijų, tačiau vienintelis, kurio reikšmė neviršijo 1 proc. ribos.
Dauguma įmonių neįgyvendina klimato strategijų
Tačiau tai neatleidžia ūkio subjektų nuo tolesnių pastangų mažinti anglies dioksido išmetimą ir siekti kitų ESG strategijose numatytų tikslų. Juo labiau kad, remiantis turimais duomenimis, tvarių veiksmų pažanga kituose ekonomikos sektoriuose nėra gera. Tarptautinės konsultacinės bendrovės „Accenture“ duomenimis, norint sustabdyti pasaulinės temperatūros kilimą 1,5 laipsnio pagal Paryžiaus susitarimą, pasaulinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas turi pasiekti aukščiausią tašką 2025 m., po to iki 2030 m. sumažėti 43 proc.
Tačiau per pastaruosius trejus metus atliktas didelės apimties tyrimas rodo, kad 2023 m. iš 2 tūkst. pagal pajamas didžiausių pasaulio įmonių („Accenture G2000“) tik 37 proc. įsipareigojo 2050 m. pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį.
Galiausiai tik 18 proc. bendrovių yra pasirengusios įvykdyti savo įsipareigojimus iki 2050 m. Tačiau apmaudu, kad 63 proc. bendrovių, įtrauktų į G2000, vis dar neturi apibrėžtos strategijos, kaip 2050 m. pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį visame išmetamųjų teršalų diapazone, t. y. 1, 2 ir 3.
Kalbant apie transporto ir logistikos sektoriui skirtus duomenis, analizėje sunku rasti reikšmingų įverčių, nes krovinių vežimas ir logistika priskiriami tai pačiai kategorijai kaip ir pramonė, įskaitant pramonės įrangos gamintojus. Vis dėlto, „Accenture“ duomenimis, 35 proc. šiai kategorijai priklausančių įmonių turi visiškai apibrėžtą tikslą pasiekti grynąjį nulinį išmetamųjų teršalų kiekį 1, 2 ir 3.
Tik 15 proc. įmonių yra išsikėlusios 1 ir 2 išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus, o 21 proc. įmonių, tiesa, yra išsikėlusios anglies dioksido išmetimo mažinimo tikslus, tačiau jie nėra susiję su grynojo nulio pasiekimu. Tuo tarpu 30 proc. organizacijų nėra jokių įrodymų, kad dekarbonizacijos tikslai apskritai buvo nustatyti. Praktiškai tai reiškia, kad beveik trečdalis didžiausių pasaulio pramonės įmonių nesiekia dokumentais pagrįsto scenarijaus, pagal kurį būtų sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis.