Asociacija „Lietuvos keliai“, kritikuodama Susisiekimo ministerijos priimtus sprendimus vykdant kelių sektoriaus reformą, pateikė skundą Europos Komisijai (EK).
Anot asociacijos pranešimo, Susisiekimo ministerija priėmė sprendimus, kuriais buvo pažeistos ES nuostatos, draudžiančios rinkos monopolizavimą ir neteisėtą valstybės pagalbą.
„Be jokio viešojo pirkimo ar kitos konkurencingos procedūros valstybinei įmonei „Kelių priežiūra“ buvo suteikta monopolinė teisė teikti valstybinių kelių priežiūros paslaugas. Taip pat jai buvo skirti ir 79 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Be to, toks valstybės resursais remiamas verslas eina į konkurencingas rinkas, išstumdamas įmones, kurios tokios paramos ir privilegijų neturi“, – teigia „Lietuvos kelių“ vadovas Rimvydas Gradauskas.
Interesų konflikto situacija
Pasak jo, buvo sukurta akivaizdi interesų konflikto situacija: kelių sektorių reguliuojančios institucijos veikia tiek kaip rinkos reguliatoriai bei pagrindiniai privačių kelių statybos įmonių užsakovai, tiek ir kaip „Kelių priežiūra“ savininkai, suinteresuoti būtent jų kontroliuojamo verslo sėkme.
Anot asociacijai atstovaujančios advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ advokato Mariaus Juonio, reorganizuojant regionines kelių priežiūros įmones „Kelių priežiūrai“ buvo perduoti esminiai kelių priežiūros infrastruktūros elementai: druskos sandėliai, karjerai.
„Prieigos prie šios infrastruktūros neturintiems konkurentams iš esmės apsunkinama galimybė konkuruoti dėl kelių priežiūros paslaugų ir ateityje“, – cituojamas M. Juonys.
Antra problema, pasak jo, yra ta, kad su monopolija susiję konkurencijos iškraipymai yra perkeliami ir į kitas rinkas, kurios iki šiol buvo atviros konkurencijai.
„Būdama valstybės pagalbą gaunančiu monopolistu vienoje rinkoje, „Kelių priežiūra“ konkuruoja viešuosiuose pirkimuose su privataus kapitalo įmonėmis. Konkuruodama tokiu būdu „Kelių priežiūra“ naudoja už valstybės lėšas įsigytą įrangą, iš valstybės gautus smėlio karjerus ir kitus resursus. Tokios paramos negaunantis privatus sektorius objektyviai negali konkuruoti lygiais pagrindais“, – sako M. Juonys.
Jo teigimu, dabar susiklostė tokia situacija, jog „Kelių priežiūrai“ pradėjus aktyviai eiti į konkurencijai atviras rinkas, valstybė tampa vienu iš pagrindinių konkurentų.
„Valstybė, turėdama aiškų ekonominį interesą vienoje įmonėje, tuo pačiu ne tik kontroliuoja tos įmonės konkurentus, bet ir skirsto jiems darbus, prižiūri atliktų darbų kokybę ir pan. ES konkurencijos taisyklės suponuoja labai aiškų principą: asmuo, kontroliuojantis rinką, negali tuo pačiu konkuruoti toje rinkoje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai“, – pažymi M. Juonys.
Iki 2017 metų valstybinius kelius patikėjimo teise valdė regioninės kelių priežiūros įmonės, kurioms iš biudžeto buvo skiriama lėšų kelių infrastruktūros išlaikymui. Po įvykusios kelių sektoriaus reformos keliai buvo perduoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai, o ši valstybinių kelių priežiūrą patikėjo „Kelių priežiūrai“.
Pixabay.com nuotr.