Kreipimąsi Seimo komitetams pasirašė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, asociacija „Investors’ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos verslo konfederacija.
Organizacijos teigia, kad nuo 2025 metų Lietuvoje taikomas didžiausias dyzelino akcizas tarp Baltijos šalių ir Lenkijos. Dėl to tarptautinius pervežimus vykdančios transporto įmonės degalus vis dažniau įsigyja kaimyninėse valstybėse, kur kainos mažesnės.
„Dėl mokestinės politikos susidariusių degalų kainų skirtumų su kaimyninėmis šalimis beveik visas tranzitinis krovininis transportas degalų įsigijimą, o tuo pačiu ir mokesčių, perkant degalus, mokėjimą perkėlė į kaimynines šalis“, – teigiama verslo asociacijų laiške.
Dyzelino pardavimai smuko daugiau kaip 15 proc.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2025 metais dyzelino pardavimai Lietuvoje sumažėjo daugiau kaip 15 proc. Palyginti su 2024 metais, šalyje nebuvo parduota apie 220–300 mln. litrų dyzelino.
Verslo organizacijų vertinimu, dėl šio vartojimo nutekėjimo Lietuva vien pernai neteko apie 90,2–123,5 mln. eurų biudžeto pajamų. Kalbama ne tik apie nesurinktą akcizą, bet ir kitus su degalų prekyba susijusius mokesčius.
Pasak asociacijų, problema turi ir platesnių ekonominių pasekmių. Mažėjant degalų pardavimams Lietuvoje, smunka ir biodegalų paklausa vidaus rinkoje, o tai tiesiogiai veikia žemės ūkio sektorių, tiekiantį žaliavas biodegalų gamybai.
Be to, transporto priemonės, degalus pildamos kaimyninėse valstybėse, toliau naudojasi Lietuvos keliais ir išmeta CO2 Lietuvoje. Todėl, anot verslo atstovų, dabartinė sistema ne tik mažina valstybės pajamas, bet ir nesprendžia aplinkosauginių klausimų.
Siūlo lankstų akcizo grąžinimo modelį
Verslo organizacijos siūlo Akcizų įstatyme įtvirtinti galimybę grąžinti dalį sumokėto dyzelino akcizo. Pagal siūlomą modelį Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos galėtų lanksčiai nustatyti grąžinamo akcizo dydį, taikymo laikotarpį bei administravimo tvarką, atsižvelgdamos į situaciją rinkoje.
Praktikoje sistema veiktų taip: tarptautinius vežimus vykdančios įmonės degalus pirktų Lietuvoje veikiančiose degalinėse, o remiantis pirkimo dokumentais ir nustatytais kriterijais dalis akcizo būtų automatiškai grąžinama per Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamą sistemą.
Mechanizmą siūloma taikyti tik N3 klasės krovininėms transporto priemonėms, kurių masė viršija 12 tonų ir kurios daugiausia dirba tarptautinių pervežimų rinkoje.
Tokia sistema jau veikia kitose Europos šalyse
Verslo organizacijos pažymi, kad analogiški dalinio akcizo grąžinimo modeliai jau taikomi daugelyje Europos valstybių – Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Šveicarijoje.
Anot jų, šiose šalyse tokia priemonė padeda mažinti konkurencinius iškraipymus, stabilizuoti mokesčių surinkimą ir greičiau reaguoti į energijos kainų svyravimus.
„Manome, kad būtent Seimas turi galimybę inicijuoti ilgalaikius, sisteminius sprendimus, užtikrinančius Lietuvos ekonomikos konkurencingumą regioniniu ir tarptautiniu mastu“, – rašoma asociacijų kreipimesi.
Verslo organizacijų teigimu, jei norima, kad naujoji schema pradėtų veikti jau kitais metais ir prisidėtų prie 2027 metų valstybės biudžeto pajamų augimo, sprendimus būtina priimti artimiausiu metu.
