Transporto įmonių vadovams šiandien svarbiausias klausimas paprastas: ar elektrinis sunkvežimis realiomis eksploatacijos sąlygomis gali konkuruoti su dyzeliniu? Atsakymas vis dažniau – taip.
Vertinant visą gyvavimo ciklą, elektrinis sunkvežimis startuoja su nepalankesniu balansu. Gamybos metu dyzelinis sunkvežimis išskiria apie 27,5 tonos CO₂, o elektrinis – apie 53,6 tonos, daugiausia dėl baterijų gamybos. Tačiau šis skirtumas išsilygina pakankamai greitai – priklausomai nuo elektros energijos kilmės, po maždaug 33–68 tūkst. nuvažiuotų kilometrų.
Ilgalaikėje perspektyvoje lemiamu faktoriumi tampa ne gamyba, o kasdienės eksploatacijos kaštai. Vidutinės dyzelinio sunkvežimio sąnaudos siekia apie 60 eurų 100 kilometrų, tuo tarpu elektrinio – apie 36–37 eurus. Jei elektra tiekiama iš nuosavų ar išmanių energijos sprendimų, skirtumas dar labiau didėja.
Skaičiuojant apie 200 kWh elektros sąnaudas 100 kilometrų, elektros kaina gali siekti vos 16 eurų, jei naudojami vietiniai ar optimizuoti energijos šaltiniai. Tai reiškia iki 44 eurų mažesnes sąnaudas 100 kilometrų, palyginti su dyzeliniu sunkvežimiu.
Praktinis palyginimas: „Mercedes-Benz eActros“ prieš dyzelinį „Actros“
Skaičiai dar labiau išryškėja realiame kasdienės eksploatacijos palyginime. Vienas Europos vežėjas analizavo elektrinio „Mercedes-Benz eActros 600“ ir dyzelinio „Actros V 2545“ dienos kaštus.
Elektrinio sunkvežimio dienos išlaidos siekė apie 488 eurus, o dyzelinio – beveik 650 eurų. Didžiausias skirtumas susidarė dėl kelių rinkliavų ir energijos kainos: nulinės emisijos transporto priemonė daugelyje ES šalių šiuo metu vis dar atleidžiama nuo kelių mokesčių arba moka ženkliai mažiau.
Bendrai, skirtumas sudarė daugiau nei 3,2 tūkst. eurų per mėnesį elektrinio sunkvežimio naudai. Metinėje perspektyvoje tai reiškia apie 38–39 tūkst. eurų mažesnes eksploatacines sąnaudas vienai transporto priemonei.
| Sąnaudų kategorija | Mercedes eActros 600 (Eur) | Mercedes Actros V 2545 (Eur) |
|---|---|---|
| Įsigijimas | 267,60 | 177,30 |
| Kuras | 220,60 | 251,10 |
| Rinkliava | 0,00 | 221,10 |
| Iš viso dienos sąnaudos | 488,20 | 649,50 |
Kada elektrinis sunkvežimis realiai atsiperka?
Atsipirkimo laikas labai priklauso nuo naudojimo profilio. Vietiniame ir regioniniame transporte elektriniai sunkvežimiai dažnai atsiperka per 3–4 metus, ypač jei naudojami reguliariuose maršrutuose. Tolimųjų reisų segmente šis laikotarpis ilgesnis – apie 5–7 metus.
Procesą spartina keli veiksniai: augantis CO₂ mokestis, kuris kai kuriose šalyse jau viršija 50 eurų už toną, CO₂ pagrindu diferencijuojamos kelių rinkliavos ir valstybės parama nulinės emisijos transportui. Šie elementai palaipsniui keičia ekonominę pusiausvyrą elektrinių sunkvežimių naudai.
Energijos valdymas – kritinis sėkmės veiksnys
Vien transporto priemonės pakeitimas negarantuoja ekonominės naudos. Elektrinių sunkvežimių efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo energijos tiekimo sprendimų. Didžiausią naudą gauna vežėjai, kurie investuoja į kompleksines energijos sistemas – saulės elektrines, energijos kaupiklius ir išmanų krovimo valdymą.
Tokios sistemos leidžia elektros kainą sumažinti iki 4–12 centų už kilovatvalandę, kas ženkliai keičia bendrą kaštų struktūrą. Esant maždaug 8 centų kainai, 100 kilometrų kelionė elektriniu sunkvežimiu kainuoja vos 16 eurų – tai daugiau nei 20 eurų mažiau nei naudojant viešojo tinklo elektrą ir beveik tris kartus pigiau nei dyzelinas.
Krovimo infrastruktūra vis dar išlieka kliūtimi
Nepaisant ekonominių privalumų, elektrifikacija susiduria su praktiniais iššūkiais. Viešoji krovimo infrastruktūra daugelyje Europos regionų vis dar nepakankama, ypač sunkiajam transportui. Mažesnės įmonės dažnai susiduria su ribotomis galimybėmis įrengti nuosavas krovimo stotis ar gauti pakankamą elektros galią.
Papildomu veiksniu išlieka ir transporto priemonių prieinamumas – kai kurių elektrinių sunkvežimių pristatymo terminai vis dar siekia metus ar daugiau, todėl perėjimą tenka planuoti iš anksto.
