Kovą Europos Parlamentas priėmė ES muitų sąjungos reformos projektą. Juo siekiama supaprastinti ir racionalizuoti muitinės procedūras. Tai susiję su didžiuliu spaudimu, kurį ES muitinės patiria dėl smarkiai išaugusios prekybos apimties.
Pagrindinė naujosios sistemos dalis bus ES muitinės duomenų platforma, kurią prižiūrės naujai sukurta ES muitinė. Ši platforma palaipsniui pakeis dabartinę Europos Sąjungos valstybių narių muitinių IT infrastruktūrą, todėl Briuselis tikisi, kad tai ne tik pagerins rizikos vertinimą ir padidins muitinio tikrinimo veiksmingumą, bet ir leis sutaupyti iki 2 mlrd. Eur metinių veiklos išlaidų.
Ateityje įmonės, importuojančios prekes į ES, visą informaciją apie savo gaminius ir tiekimo grandines įves į naująją ES muitinės duomenų platformą. Todėl joms reikės bendrauti tik per vieną portalą, ir kelių siuntų duomenis galės perduoti tik vieną kartą.
Dar vienas reformos elementas – įvestas prekiautojo „Trust & Check” („Pasitikėk ir tikrink“) statusas. Tam tikrais atvejais šie ypač patikimi prekybininkai, kurių verslo procesai ir tiekimo grandinės taps visiškai skaidrūs, galės pateikti savo prekes ES rinkai be aktyvaus muitinės įsikišimo.
Tikimasi, kad duomenų platforma bus prieinama e. prekybos siuntoms nuo 2028 m., o visiems kitiems importuotojams – savanoriškai nuo 2032 m. „Trust & Check“ įmonės galės įforminti importuojamas prekes valstybės narės, kurioje jie yra įsikūrę, muitinėje nepriklausomai nuo to, kur prekės atkeliauja į ES.
2035 m. ES planuoja išnagrinėti, ar šią galimybę galima taikyti visiems ekonominės veiklos vykdytojams. Planuojama, kad nuo 2038 m. platforma taps privaloma visiems.
Esminis dabartinės muitinės sistemos skirtumas yra tas, kad iki šiol atsakomybė tenka atskiriems vartotojams ir vežėjams. Ateityje muitai ir PVM bus mokami pirkimo metu, kad vartotojai nebūtų nustebinti paslėptais mokesčiais ar netikėtais formalumais, kai siunta bus pristatyta.
ES taip pat reaguoja į tai, kad šiuo metu net 65 proc. prekių deklaruojama per maža vertė, kad būtų išvengta muitų. Dėl šios priežasties ateityje bus panaikinta atleidimo nuo muito riba prekėms, kurių vertė mažesnė nei 150 Eur.
Ekspedijavimo įmonėms tenka papildoma našta
Vokietijos ekspedicijos ir logistikos asociacija DSLV išanalizavo ES Komisijos pasiūlymą dėl ES muitų sąjungos reformos poveikio ekspeditoriams ir logistikos paslaugų teikėjams bei nustatė didelius trūkumus. Birželio 6 d. asociacija paskelbė savo komentarą.
Visų pirma, importuotojai ir eksportuotojai turės prisiimti atsakomybę už mokestinių ir su mokesčiais nesusijusių reikalavimų laikymąsi, nes tai yra muitų sąjungos reformos dalis pagal „vieno langelio“ principą. Tačiau jei šios bendrovės nėra įsisteigusios ES, ekspeditoriai ir logistikos paslaugų teikėjai turės veikti kaip netiesioginiai atstovai, todėl jie turi būti laikomi importuotojais arba eksportuotojais.
Tačiau patikrinto patikimo ekonominės veiklos vykdytojo statusą („Trust & Check”) paprastai galės gauti tik importuotojai ir eksportuotojai. Logistikos įmonės šį statusą galės gauti tik kaip netiesioginiai atstovai, o tiesioginiai muitinės atstovai gali pasinaudoti šiuo statusu tik tuo atveju, jei jų klientas taip pat turės „Trust & Check” sertifikatą.
DSLV nuomone, tai turės didelį poveikį mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), neturinčioms „Trust & Check” sertifikato.
„Nesuprantamas įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo muitinės procedūrų supaprastinimui (AEOC) panaikinimas ir perėjimas prie „Trust & Check” vyksta pagal principą „viskas arba nieko“: bendrovėms, neturinčioms „Trust & Check” sertifikato, vargu ar bus suteikta kokių nors lengvatų. Tai ypač neigiamai paveiks ekspeditorius ir logistikos paslaugų teikėjus, taip pat mažąsias ir vidutines įmones“, – rašoma DSLV pareiškime.
Siekdama iliustruoti šią problemą, asociacija remiasi Europos Audito Rūmų specialia ataskaita (13/2023: Įgaliotieji verslininkai) ir nurodo, kad 2022 m. visoje Europos Sąjungoje 18 210 įmonių buvo sertifikuotos kaip įgaliotieji verslininkai. Iš jų 74 proc. dalyvavo bendrame ES importe ir 83 proc. ES eksporte. Net 80 proc. įgaliotųjų verslininkų buvo ekspeditoriai ir logistikos įmonės, iš kurių 97 proc. atliko muitinį įforminimą tiesiogiai, ir tik 3 proc. – netiesiogiai.
Pasak DSLV, AEO režimo panaikinimo ir jo pakeitimo „Trust & Check“ (T&C) statusu pasekmės akivaizdžios: įmonės, kurios neatitinka šio statuso reikalavimų, atsidurs labai nepalankioje padėtyje. Tai gali būti ypač sudėtinga ekspeditoriams ir logistikos paslaugų teikėjams, kurie anksčiau naudojosi AEO režimu kaip tiesioginiai muitinės atstovai.
Pasak DSLV, pasiūlymas prekybos platformas priskirti fiktyvių importuotojų kategorijai taip pat kelia problemų. Prekybos platformų, neturinčių ES filialo, atveju atsakomybė perkeliama ekspeditoriams ir logistikos paslaugų teikėjams kaip netiesioginiams atstovams.
„Atrodo visiškai absurdiška, kad ekspeditoriai ir logistikos paslaugų teikėjai, kurie daugeliu atvejų patys yra MVĮ (mažos ir vidutinės įmonės – red.), turėtų prisiimti su mokesčiais nesusijusią riziką ir atsakomybę už trečiųjų šalių e. prekybos platformas, kurių kai kurių vertė siekia milijardus, vien dėl to, kad jie neturi filialo ES“, – įspėja asociacija savo pareiškime.
Jei pasiūlymai dėl ES muitų sąjungos reformos nebus persvarstyti, DSLV mano, kad reforma kelia grėsmę MVĮ ir ekspeditorių konkurencingumui.
