Svarbiausia trumpai:
- Tyrėjai nustatė 95 nedeklaruotai dirbusius darbuotojus, o nesumokėtų socialinio draudimo ir kitų susijusių įmokų suma viršijo 1,2 mln. Eur.
- Tyrimas apima 18 bendrovių, tarp jų – keturis užsienio juridinius asmenis ir penkias Kječio provincijoje veikusias įmones.
- Sąskaitų, išrašytų už, tyrėjų teigimu, faktiškai neįvykusias operacijas, vertė viršijo 3,5 mln. Eur.
Tyrime – 95 nedeklaruotai dirbę darbuotojai
Kječio provincijoje atliktas „Guardia di Finanza“ tyrimas atskleidė ne pavienius darbo apskaitos pažeidimus, o, pareigūnų vertinimu, organizuotą tarpvalstybinį modelį, skelbia Italijos naujienų agentūra „ANSA“.
Tyrėjų duomenimis, darbuotojai formaliai buvo komandiruojami į Italijos transporto bendroves iš užsienio. Tačiau dalis schemoje dalyvavusių įmonių, kaip įtariama, veikė tik kaip priedangos struktūros, kurios sudarė formalų pagrindą vairuotojams samdyti, mažinti darbo sąnaudas ir išvengti dalies mokestinių bei socialinių įsipareigojimų.
Patikrinimų metu nustatyti 95 nedeklaruoto darbo atvejai. Nesumokėtų socialinio draudimo ir kitų su darbu susijusių įmokų suma, pareigūnų skaičiavimais, viršijo 1,2 mln. Eur.
14 asmenų atžvilgiu medžiaga perduota teisminėms institucijoms. Tiriami galimi mokestiniai ir su bendrovių veikla susiję pažeidimai, neteisėtas darbo jėgos teikimas bei sukčiavimas valstybės nenaudai.
Galimai nesumokėta apie 6 mln. Eur mokesčių
Tyrėjų vertinimu, vien su Kječio provincijoje veikusiomis bendrovėmis siejama apie 6 mln. Eur galimai nesumokėtų mokesčių suma.
Į ją įtraukiami IRES – Italijos įmonių pelno mokestis, IRPEF – gyventojų pajamų mokestis, IVA – pridėtinės vertės mokestis ir IRAP – regioninis gamybinės veiklos mokestis. Už, kaip įtariama, faktiškai neįvykusias operacijas išrašytų sąskaitų vertė viršijo 3,5 mln. Eur.
Iš viso tyrimas apima 18 bendrovių. Keturios iš jų yra užsienio juridiniai asmenys, o penkios veikė Kječio provincijoje. Pastarųjų atžvilgiu taip pat nustatyta galimų administracinės atsakomybės pažeidimų, susijusių su tuo, kad bendrovėse nebuvo įdiegtos tinkamos vidaus procedūros, skirtos nusikalstamai veiklai užkardyti.
Įtariamas fiktyvus darbuotojų komandiravimas
Vienas pagrindinių tyrimo elementų – galimai fiktyvus tarptautinis darbuotojų komandiravimas.
Schema, pareigūnų duomenimis, buvo taikoma ne Europos Sąjungos šalių piliečiams, daugiausia albanams. Dokumentuose buvo nurodoma, kad darbuotojus į Italiją komandiruoja užsienio bendrovės, tačiau tyrėjai nustatė, kad dalis šių įmonių neturėjo realios veiklos infrastruktūros ir galėjo būti naudojamos tik kaip priedangos bendrovės.
Jų paskirtis, kaip įtariama, buvo sudaryti formalų teisinį pagrindą vairuotojams samdyti. Dėl tokio modelio darbuotojams galėjo būti mokama mažiau, nei būtų priklausę pagal Italijoje taikomus reikalavimus, o bendrovės galėjo išvengti dalies mokesčių ir socialinio draudimo įmokų.
„Guardia di Finanza“ šį modelį apibūdino kaip tarpvalstybinio neteisėto įdarbinimo tarpininkavimo ir socialinio dempingo mechanizmą. Nors tyrimas pradėtas Abrucų regione, pareigūnų teigimu, jo mastas gali būti gerokai platesnis.
Logistikos sektoriuje – ne pirmas panašus tyrimas
Kječio byloje nagrinėjamas modelis turi panašumų su kitomis pastaraisiais metais Italijoje tirtomis bylomis logistikos sektoriuje. 2025 m. liepą, vykdant atskirą tyrimą, buvo areštuota daugiau kaip 43 mln. Eur vertės didelio logistikos operatoriaus turto. Pareigūnai tuomet nagrinėjo įtariamą modelį, pagal kurį formalios subrangos sutartys galėjo slėpti faktinį darbo jėgos teikimą.
Tyrimo duomenimis, darbo santykiai buvo formaliai perkeliami tarpininkaujančioms bendrovėms ir kitoms įmonėms, kurios galėjo sistemingai nemokėti PVM bei socialinio ir sveikatos draudimo įmokų.
2024 m. liepą kito tarptautinio logistikos operatoriaus Italijos padalinyje buvo areštuota turto už 83,9 mln. Eur. Toje byloje taip pat daugiausia dėmesio skirta darbuotojų įdarbinimo organizavimui, fiktyvioms rangos sutartims ir sąskaitoms už, kaip įtariama, faktiškai neįvykusias operacijas.
Pareigūnų duomenimis, tokių sąskaitų apmokestinamoji vertė siekė daugiau kaip 382,6 mln. Eur.
Nors šios bylos skiriasi savo mastu ir teisine konstrukcija, jose kartojasi panašus elementas – daugiasluoksnės subrangovų ir tarpininkų grandinės. Italijos institucijų vertinimu, tokios struktūros gali būti naudojamos faktiniams darbo santykiams paslėpti ir mokestinėms bei su darbuotojais susijusioms sąnaudoms mažinti.
Mažesnės darbo sąnaudos galėjo iškraipyti konkurenciją
Kječio byloje „Guardia di Finanza“ atkreipė dėmesį ir į ekonominį galimos schemos poveikį. Mokesčių bei socialinių įmokų nemokėjimas ir dirbtinai mažinamos darbo sąnaudos galėjo suteikti daliai rinkos dalyvių nesąžiningą konkurencinį pranašumą.
Įmonės, kurios tinkamai įdarbina vairuotojus ir vykdo visus su darbo santykiais susijusius mokestinius bei socialinius įsipareigojimus, tokiu atveju turi konkuruoti su bendrovėmis, kurios, tyrėjų vertinimu, mažesnes sąnaudas galėjo užsitikrinti naudodamos fiktyvias teisines konstrukcijas.
Kječio tyrimas taip pat rodo, kad pareigūnų dėmesio centre yra ne vien atskirų vairuotojų darbo sąlygos, bet ir visas darbo organizavimo bei subrangos modelis. Tyrėjai analizuoja, ar darbuotojų komandiravimo, įdarbinimo tarpininkavimo, sąskaitų išrašymo ir kelių tarpusavyje susijusių bendrovių struktūros nebuvo naudojamos tam, kad formalus darbdavys būtų atskirtas nuo įmonės, kuri faktiškai organizavo vairuotojų darbą ir naudojosi jų paslaugomis.
