Paskutinė elektroninės komercijos sektoriaus tiekimo grandinės grandis, tai yra etapas vykdomas furgonu ar dviračiu iki atsiėmimo vietos arba tiesiai į gavėjo namus, sukuria iki pusės visų išlaidų. Ar tai galima pakeisti?
Naujausia „Cushman & Wakefield“ parengta ataskaita „Last Link: Quantifying the Cost“ rodo, kad paskutinė elektroninės komercijos sektoriaus tiekimo grandinės grandis (paskutinis etapas, vykdomas iki atsiėmimo vietas ar gavėjo namus) sudaro iki 50 proc. visų su tiekimo grandine susijusių išlaidų.
Pagal ataskaitą, tokią didelę dalį lemia įvairūs su transporto organizavimu susiję neefektyvumai, pavyzdžiui:
– pristatymo garantijos,
– neoptimaliausi maršrutai,
– atskiros kelionės grąžinimų atsiėmimui.
Tai ypač pasakytina apie tankiai apgyvendintas miesto teritorijas, kuriose eismas yra intensyvus.
„Vis daugiau žmonių pasirenka užsakymus internetu, tuo pačiu auga ir klientų lūkesčiai dėl prekių pristatymo, ir veiksmingų su paskutine grandimi susijusių strategijų poreikis. Paskutinė grandis yra pats brangiausias logistikos grandinės elementas, bet ir vienintelė elektroninės komercijos sektoriaus tiekimo grandinės grandis, kuri yra vartotojui fiziniu sąlyčio tašku. Jos optimizavimas gali ne tik padėti padidinti pajamas, bet ir teigiamai paveikti bendrą klientų nuomonę apie įmonė aptarnavimo kokybės kontekste“, – sako Robas Hallas iš „Cushman & Wakefield“.
Racionalus galutinis transportas
Pasak specialistų, transporto išlaidų dalis bendrose įmonių išlaidose gali sumažėti nuo maždaug 50 proc. iki 32 proc.
Vienas iš būdų – pakeisti pristatymo garantiją. Tai reiškia ne ką kita, kaip pristatymo racionalizavimą (prekėms, kurios neprivalo būti pristatytos nedelsiant) tokiu būdu, kad jis neįvyktų, pavyzdžiui, su vienu užsakytų prekių vienetų (šis „laiko poslinkis“ pateisinamas išlaidomis).
Svarbu optimizuoti tam skirtas elektroninės komercijos priemones ir plėtoti elektroninių parduotuvių logistikos paslaugas. Pavyzdžiui, „Arvato“ giriasi pakeitimais, kurie gali būti mažiau matomi galutiniam vartotojui (e. klientui), tačiau jie skirti padidinti proceso efektyvumą.
Pavyzdžiui, „on‑hold“ sprendimas , kurio vienas iš variantų yra užsakymo vykdymas, kuriam reikalingas laikinas paketo „sulaikymas“ dėl, pvz., poreikio sukomplektuoti visus produktus ar konsultacijos e. parduotuvė – e. pirkėjas linijoje.
Paprastai tariant, šis procesas vykdomas pagal šią schemą:
– sandėlis gauna užsakymą ir vykdo standartinį „pick&pack“ procesą;
– procesas sustabdomas ir informacija automatiškai perduodama į e. parduotuvę, pvz., apie netinkamą supakuoto produkto kokybę ir pasiūlymą sumažinti užsakymą;
– sistemos patikrina, ar šiuo metu reikalingas produktas nėra pakeliui iš centrinio sandėlio ar nėra jo kitame procese, iš kurio jį galima paimti;
– e. parduotuvė susisiekia su pirkėju ir patvirtina galutinį užsakymo krepšelį;
– sandėlis išleidžia patvirtintą užsakymą.
Pristatymas ir grąžinimas vienu kartu
Kitas efektyvumo didinimo raktas yra pristatymai ir grąžinimai vienu transportu, t.y., minimizuojant tuščių transportus. Prie to pridedamas tinkamas miesto sandėlių organizavimas (taip pat bendrų įvairiems tiekėjams).
„Nepaprastai svarbu rasti veiksmingą paskutinės mylios sprendimą. Dideli miesto centrai imasi priemonių norėdami normalizuoti kurjerių eismą miesto centre (pvz., šiuo metu kuriama strategija #Warszawa2030), kas apribos pristatymus ir padidins mažų sandėlių, vadinamų „city logistics“ arba „city flex“, pasiūlą ir populiarumą“, – aiškina Damianas Kolatas iš „Cushman & Wakefield“.
Paskutinės tiekimo grandinės optimizavimo būdas tai ir kai kurių e. prekybos užduočių perkėlimas iš internetinių parduotuvių pas logistikos operatorius.
Sandėlis arčiau – santaupos auga
ES rinkoje yra įmonių, siūlančių tokio tipo paslaugas, su įmonėms atstovaujančioms įvairiems e. prekybos sektoriams skirtu pasiūlymu. Pšemyslavas Kulbadas (Przemysław Kulbat) iš „OSDW Azymut“ pranešime pramonės spaudai pabrėžė, kad e. parduotuvės gali įsigyti produktus po tuo pačiu stogu, po kurio veikia šių e. parduotuvių logistikos sandėlis.
„E. parduotuvėms, kuriose valdome logistikos sandėlį ir vykdome gabenimo užsakymus gavėjams. Taip pat teikiame „dropshipping“ paslaugas (prekių siuntimo tiekėjui proceso perkėlimas – red. pastaba)“, – pažymėjo „Azymut“ atstovas.
Auga poreikis koordinuoti bendrus pristatymus. Dėl šios priežasties paskutinė grandis turi lemiamą įtaką pristatymo laikui ir kainai, nes sumažėja vairavimo laikas tarp miesto sandėlio ir pristatymo vietos, vad. STEM atstumas. Keturių pagrindinių Europos rinkų (Londonas, Paryžius, Madridas ir Milanas) analizė pagal „Cushman & Wakefield“ ataskaitos poreikiams rodo, kad sumažinus STEM atstumą, visada leidžia sumažinti paskutinės grandies kainą. Nepaisant daug didesnių nuomos mokesčių, šios miesto sandėlių išlaidos yra mažesnės nei paskirstymo sandėlių, kurie paprastai yra už miesto ribų.
Miesto sandėliai leidžia sutrumpinti vairuotojų vairavimo laiką, sumažinti personalo išlaidas, sumažinti degalų sąnaudas ir optimizuoti pristatymo transporto priemonių naudojimą. Buvo nustatyta, kad sutrumpinus STEM atstumą 10 minučių nuo vidutinio dydžio miesto sandėlio, sutaupoma apie 1 mln. Eur per metus.
Gavėjas turi galimybę pakeisti pristatymo vietą ir laiką
Išlaidų požiūriu problema išlieka neveiksmingi pristatymai (nėra gavėjo). Tiekėjai bando sprendimus skirtingais būdais. Norint sumažinti išlaidas, verta dažniau naudoti specializuotas priemones. Pavyzdžiui, „DHL Express“ B2C siuntoms įdiegė „On Demand Delivery“ (ODD) programą.
Jau sugeneruoto užsakymo metu ODD iš gavėjo adreso surenka išsamią informaciją apie jo telefono numerį arba el. pašto adresą. Konkrečių tinklo įvykių atveju (pvz., kurjeris paima siuntą išsiuntimo šalyje, išvykimas su kurjeriu į maršrutą) gavėjas gauna pranešimą apie numatomą pristatymo datą su nuoroda į puslapį, kuriame jis gali pritaikyti siuntos priėmimo variantą pagal savo poreikius. Jis gali pakeisti pristatymo datą, nukreipti siuntinį, pvz., į savo darbo vietos adresą, arba duoti sutikimą palikti siuntą pas kaimyną. Tai taip pat gali pasinaudoti vis populiarėjančia galimybe, tai yra siuntinio pristatymas į klientų aptarnavimo tašką arba automatą (jų yra daug dideliuose miestuose).