Šių metų augimas yra didžiausias nuo 1973 m., kai pasaulio ekonomika atsigavo po naftos krizės. Dėl dinamiško augimo pasaulio BVP jau grįžo į priešpandeminį lygį. Verta paminėti, kad gegužę EBPO šių metų augimą įvertino 5,8 proc. Gegužės mėnesį prognozė 2022 m. buvo mažesnė nei dabartinė, tai 4,4 proc.
EBPO sumažino šių metų prognozę didžiausiai pasaulio ekonomikai – Jungtinėms Amerikos Valstijoms, nuo gegužės 6,9 proc. iki 6 proc. Tikimasi, kad 2022 m. amerikiečių augimas sieks 3,9 proc. (0,3 procentinio punkto daugiau nei ankstesnėje prognozėje).
Prognozė Kinijos ekonomikai yra labai optimistinė, jos augimas turėtų siekti 8,5 proc. 2021 m., tačiau 2022 m. jis sumažės iki „tik“ 5,8 proc.
Kita vertus, organizacija padidino lūkesčius euro zonai, kurios ekonomika šiemet turėtų paaugti 5,3 proc. Tačiau verta paminėti, kad šis augimas bus netolygus – nors Prancūzija ir Italija vystysis dinamiškai, Vokietijos ekonomikos perspektyvos nėra tokios optimistinės (2,9 proc. padidėjimas 2021 m.).
Ekonominis augimas skiriasi
EBPO pabrėžia, kad nors pasaulio ekonomika atsigauna po pandemijos krizės, augimas labai skiriasi priklausomai nuo pasaulio regiono. Be to, skirtingas paskiepytų gyventojų lygis ir pandemijos pasikartojimai labai riboja atskirų šalių ekonomikos atsigavimą.
Be to, nors pasaulinė logistika gana gerai išgyveno pandemiją, tai uostų perkrovos ir tiekimo grandinės problemos ir toliau smarkiai kenkia pasaulio ekonomikai, prisideda prie tiekimo uždelsimo ir infliacijos visame pasaulyje.
Didėja vartojimo prekių paklausa
Palaipsniui atsivėrus ekonomikoms po žiemos lokdaunų padidėja degalų, metalų ir maisto, taip pat vartojimo prekių paklausa, o tai padidino kainas. Tačiau EBPO tikisi, kad iki metų pabaigos infliacija turėtų padidėti, o tada 2022 m. kainų spaudimas pradės pamažu silpnėti.
Tačiau organizacija pranešime pabrėžia, kad pasaulinis bendradarbiavimas yra būtinas norint padėti mažiau išsivysčiusiems regionams atsigauti po pandeminės krizės, pavyzdžiui, platinant vakcinas.
Lietuvos ekonomika stebina
Ekonomistų teigimu, Lietuvos ekonomika demonstruoja išskirtinį atsparumą krizei. Atsipirkusi trumpu kritimu pirmojo karantino metu, ji išvengė nuosmukio antrąjį 2020 m. pusmetį ir jau 2021 m. pradžioje pasiekė prieškrizinį lygį.
„Ekonomikos nuosmukis buvo gilus, tačiau tik nedaugelis jį pajuto, nes namų ūkius ir įmones apsaugojo valstybių pritaikytos ekonomikos skatinimo priemonės. Tačiau pandemijos baimė atėjo ir praėjo, o ekonomikos skatinimas – liko, nes vyriausybės ir centriniai bankai nesiryžta „atimti punšo taurę vakarėliui vos prasidėjus“. Tokia politika lemia tai, kad pasaulio ekonomika beprecedenčiu greičiu juda nuo nuosmukio iki perkaitimo, dėl ko didėja makroekonominių ir finansinių netolygumų rizika“, – sakė „Luminor“ banko vyr. ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas.
Sėkmingai veikusios apdirbamosios pramonės įmonės buvo esminiu ekonomikos varikliu 2021 m. I pusmetį. Apdirbamosios gamybos veikloje sukurta bendroji pridėtinė vertė augo 10,7 proc. ir lėmė 2,2 procentinio punkto viso BPV pokyčio šalyje, rašoma Finansų ministerijos ekonomikos apžvalgoje.
Mėnesiniai 2021 m. pramonės produkcijos duomenys rodo augimą kiekvieną 2021 m. mėnesį. I pusmetį pramonės produkcija didėjo 17 proc. Didžiąją dalį augimo lėmė sėkmingai veiklą vykdžiusi chemikalų ir chemijos pramonė ir kovą– gegužę itin paspartėjusi baldų gamyba. Prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo ekonominių veiklų aktyvumas pirmoje 2021 m. pusėje didėjo, o sukurta pridėtinė vertė augo 4,8 proc.
Bendradarbiavimas: Michalas Pakulnevičius