Plane numatyta atsakomybę už perkrautas transporto priemones aiškiau paskirstyti ne tik vairuotojams, bet ir kitiems vežimo grandinės dalyviams – krovinio siuntėjams, užsakovams ar gavėjams.
Iniciatyvos veiksmų planas parengtas po kovo mėnesį pasirašyto memorandumo, prie kurio prisijungė daugiau kaip 20 valstybės institucijų, savivaldos ir verslo organizacijų.
Dabar pereiname nuo susitarimų prie realių darbų Lietuvos keliuose: įrengsime 18 automatinių svarstyklių, papildomai priimsime 20 kontrolierių, stiprinsime kontrolę ir sieksime, kad geros būklės valstybinės reikšmės kelių su asfalto danga dalis didėtų iki 61 proc.“, – teigia J. Taminskas.
Pasak ministro, svarbiausias plano tikslas – spręsti ne vien kelių pažeidimų pasekmes, bet ir priežastis.
Susisiekimo ministras J. Taminskas/LTSA nuotr.
Ketvirtadalis tikrintų vilkikų viršijo leistiną svorį
Lietuvoje yra daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių. Vien magistralėmis A1, A2 ir A5 kasdien pravažiuoja apie 18 tūkst. vilkikų.
Susisiekimo ministerijos pateiktais 2024 m. duomenimis, maždaug ketvirtadalis jų viršijo leistiną svorį. Kai kuriais atvejais nustatytas svoris leistinas ribas viršijo net du kartus.
Perkrautos transporto priemonės kelių dangai daro gerokai didesnį poveikį nei transportas, neviršijantis nustatytų masės ir ašių apkrovos ribų. Dėl nuolat važiuojančių perkrautų vilkikų kelio danga, kuri įprastomis sąlygomis turėtų tarnauti 15–20 metų, gali susidėvėti per kelerius metus.
Tai didina kelių remonto ir priežiūros išlaidas, blogina eismo sąlygas ir sukuria nevienodas konkurencines sąlygas vežėjams. Leistinų svorio ribų besilaikančios įmonės patiria didesnes vieno krovinio vežimo sąnaudas nei taisykles pažeidžiantys rinkos dalyviai.
Svėrimas bus automatizuojamas
Iki 2028 m. pagrindiniuose šalies keliuose planuojama įrengti 18 automatinių transporto priemonių svėrimo įrenginių. Jie turėtų padėti dažniau ir tiksliau nustatyti viršsvorio pažeidimus, sumažinant priklausomybę nuo pavienių patikrinimų keliuose.
Taip pat numatyta papildomai priimti 20 Lietuvos transporto saugos administracijos kontrolierių, atnaujinti mobiliąją kontrolės techniką ir įsigyti nešiojamųjų svarstyklių.
Plane numatyta modernizuoti tachografų tikrinimo įrangą, automatizuoti duomenų perdavimą ir baudų skyrimą. Tai turėtų sutrumpinti laiką nuo pažeidimo nustatymo iki administracinio sprendimo priėmimo.
Kontrolę ketinama nukreipti pirmiausia į tuos valstybinės ir vietinės reikšmės kelių ruožus, kuriais važiuoja daugiausia sunkiasvorio transporto ir kuriuose nustatoma didžiausia kelių pažeidimų rizika.
Tam bus renkama ir analizuojama informacija apie transporto srautus, nustatytus viršsvorio atvejus ir kelių būklės pokyčius.
LTSA nuotr.
Atsakomybę siūloma plėsti visai vežimo grandinei
Vienas svarbiausių numatytų pokyčių – Kelių transporto kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso peržiūra.
Šiuo metu už viršsvorį atsakomybė dažniausiai tenka transporto priemonės vairuotojui. Tačiau sprendimus dėl krovinio kiekio, jo pakrovimo ir pasirinkto maršruto dažnai priima ne vien vairuotojas, bet ir siuntėjas, vežimo užsakovas, ekspeditorius ar krovinio gavėjas.
Veiksmų plane numatyta įvertinti, kaip atsakomybę būtų galima aiškiau paskirstyti visiems vežimo grandinės dalyviams. Taip pat ketinama peržiūrėti baudų už leistinos bendrosios masės ar ašių apkrovos viršijimą dydžius.
Ministerija sieks stiprinti ir užsienio vežėjų atsakomybės mechanizmą. Daugiau dėmesio numatoma skirti transporto kontrolei kertant valstybės sieną, taip pat duomenų apsikeitimui tarp patikras vykdančių institucijų.
Tarp svarstomų pokyčių – galimybė suteikti savivaldybių pareigūnams teisę stabdyti krovinines transporto priemones. Tokie sprendimai dar turės būti derinami su savivaldybėmis ir įvertinti teisiniu požiūriu.
Tikslas – trečdaliu mažiau sunkių pažeidimų
Iki 2028 m. siekiama ne mažiau kaip 30 proc. sumažinti sunkiausių viršsvorio pažeidimų skaičių, palyginti su 2025 m.
Sunkiais pažeidimais laikomi atvejai, kai transporto priemonės bendroji masė leistiną ribą viršija daugiau kaip 8 tonomis arba ašies apkrova – daugiau kaip 4 tonomis.
Kitas plane nustatytas tikslas – padidinti geros būklės valstybinės reikšmės kelių su asfalto danga dalį iki 61 proc. Šį rodiklį lems ne tik sunkiasvorio transporto kontrolė, bet ir kelių finansavimas, remonto apimtys bei darbų kokybė.
Plane taip pat numatyta sukurti sklandesnį keitimosi informacija mechanizmą tarp kontrolę vykdančių institucijų. Tikimasi, kad vienoje vietoje kaupiami duomenys leis greičiau nustatyti pasikartojančius pažeidimus ir rizikingiausius vežėjus bei maršrutus.
LTSA nuotr.
Dėmesys bus skiriamas ir prevencijai
Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad iniciatyva neapsiribos baudomis ir patikrinimais. Numatyta tęsti komunikacijos kampaniją „STOP kelių gadinimui“, rengti reguliarius susitikimus su vežėjais, statybų, medienos ir žemės ūkio sektorių atstovais.
Šie sektoriai išskiriami dėl didelių birių, sunkių arba sunkiai tiksliai pasveriamų krovinių srautų. Ministerija tikisi, kad glaudesnis bendradarbiavimas padės dalį pažeidimų užkardyti dar prieš transporto priemonei išvažiuojant į kelią.
Ilgalaikėje perspektyvoje taip pat ketinama analizuoti galimybes didesnę krovinių dalį gabenti geležinkeliais ir vidaus vandenų transportu. Bus vertinama kitų šalių patirtis ir priemonės, padedančios sumažinti sunkiasvorio kelių transporto poveikį infrastruktūrai.
