„Truckers Life“ fondo parengta „Profesionalių vairuotojų atlyginimų ataskaita 2025“ rodo aiškią tendenciją – transporto sektoriuje daugėja vyresnio amžiaus vairuotojų. Didžiausią grupę sudaro 41–50 metų darbuotojai (37 proc.), o vyresni nei 50 metų – 28 proc. apklaustųjų. Tai reiškia, kad beveik du trečdaliai profesionalių vairuotojų yra vyresni nei 40 metų.
Ilgos darbo valandos sėdint, nuolatinė įtampa ir nereguliarus maitinimasis didina širdies bei kraujotakos ligų riziką. Karščio bangų metu šie veiksniai dar labiau sustiprėja, todėl kalbama nebe tik apie komfortą, bet ir apie realų pavojų vairuotojų sveikatai bei transporto įmonių veiklos tęstinumui.
Kas vyksta įkaitusioje vilkiko kabinoje?
Transporto įmonių biuruose ne visuomet įvertinama, kaip greitai saulėje stovintis vilkikas virsta pavojingai įkaitusia erdve. Vokietijos automobilių klubo ADAC bandymai parodė, kad esant maždaug 35 laipsnių oro temperatūrai, per pusvalandį kabinoje oras gali įkaisti iki maždaug 50 laipsnių, o po pusantros valandos – iki 60 laipsnių. Kai kurios plastikinės detalės, pavyzdžiui, vairas ar prietaisų skydelis, gali įkaisti daugiau kaip iki 70 laipsnių, todėl kyla nudegimų pavojus.
Tokios sąlygos ypač pavojingos vyresnio amžiaus vairuotojams. Nyderlandų automobilių klubas ANWB nurodo, kad vairavimas maždaug 35 laipsnių temperatūroje gali sulėtinti reakciją panašiai kaip 0,5 promilės alkoholio koncentracija kraujyje. Be to, 60 proc. vairuotojų pripažįsta, kad vasaros karščiai reikšmingai padidina nuovargį.
Perkaitus organizmui dažnėja galvos skausmai, lėtėja reakcija, svyruoja kraujospūdis, todėl didėja klaidų tikimybė. Vyresniems žmonėms, ypač turintiems širdies ir kraujagyslių ligų, stiprus karštis gali sukelti šilumos smūgį, sąmonės netekimą ar net infarktą vairuojant.
Kaip saugiai naudoti kondicionierių?
Karštą dieną natūralu norėti kuo greičiau atvėsinti kabiną, tačiau pernelyg didelis temperatūrų skirtumas tarp lauko ir kabinos gali pakenkti sveikatai.
Sanitarinės inspekcijos (GIS) rekomendacijose nurodoma, kad temperatūros skirtumas tarp lauko ir vėsinamos patalpos neturėtų viršyti 6–7 laipsnių. Panašios nuomonės laikosi ir „Škoda Medical Centre“ vyriausioji gydytoja dr. Jana Parmová, rekomenduojanti neviršyti maždaug 5 laipsnių skirtumo.
Karštyje išsiplėtusios kraujagyslės padeda organizmui atiduoti šilumą. Staigus patekimas į stipriai atvėsintą aplinką sukelia greitą jų susitraukimą, todėl žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių sutrikimų, gali padidėti širdies ritmo sutrikimų ar kitų komplikacijų rizika.
Kad kondicionierius būtų naudingas, o ne kenktų, specialistai rekomenduoja laikytis trijų taisyklių:
- Pirmiausia išvėdinkite kabiną. Atidarykite duris ir langus, kad pasišalintų susikaupęs karštas oras, ir tik tuomet įjunkite kondicionierių.
- Prieš sustojant palaipsniui padidinkite temperatūrą kabinoje. Tai padės organizmui lengviau prisitaikyti prie lauko karščio ir sumažins staigaus kraujospūdžio kritimo riziką.
- Oro srautą nukreipkite ne į veidą ar krūtinę, o į priekinį stiklą ir lubų kryptimi. Taip kabina vėsinama tolygiau, mažiau sausėja akys ir kvėpavimo takų gleivinė.
Karščiausia dienos dalis – didžiausias iššūkis poilsiui
Vasarą sunkumų kelia ne tik darbas, bet ir poilsis. Ilgųjų reisų vairuotojams didžiausia problema dažnai tampa dienos poilsio pertraukos, ypač savaitgaliais, kai aukštą oro temperatūrą papildo sezoniniai sunkiasvorių transporto priemonių eismo ribojimai.
Su „Truckers Life“ fondu bendradarbiaujanti vairuotoja iš Lenkijos, Andżelika Radomska, socialiniuose tinkluose žinoma kaip „Kaszubka za kołem“, pasakoja, kad vasarą kokybiškai išsimiegoti kabinoje dažnai beveik neįmanoma.
Vežant konteinerius vasarą miegoti tekdavo dieną, nes darbo grafiką diktavo tachografas ir eismo ribojimai. Atviri langai ar stoglangis beveik nepadėdavo – išsigelbėjimas būdavo tik kondicionierius.“
Pasak jos, ypač sudėtingi būna savaitgalio sustojimai.
Įkaitusioje kabinoje sunku ne tik pailsėti – kyla realus šilumos smūgio pavojus. Kai sunkvežimis visą dieną stovi saulėje, viduje tampa tiesiog nepakeliamai karšta.“
Panašią patirtį apibūdina ir vairuotoja Kasia Żółtek, internete žinoma kaip „Kate Truckdriverka“.
„Dažniausiai ilsėdavausi dieną. Kabina greitai įkaisdavo, ventiliatorius nepadėdavo, o praverti langai įleisdavo tik triukšmą. Po tokios pertraukos vėl sėsti prie vairo būdavo labai sunku – ne kartą tekdavo dar kartą sustoti bent trumpam nusnūsti.“
Tokios istorijos rodo, kad vasaros karščiai blogina ne tik darbo sąlygas, bet ir poilsio kokybę, nuo kurios tiesiogiai priklauso vairuotojų budrumas bei eismo saugumas.
Kodėl savaitgalio poilsis kabinoje vis dar dažnas?
Pagal ES Mobilumo paketo nuostatas reguliarios 45 valandų savaitės poilsio pertraukos negali būti leidžiamos transporto priemonės kabinoje. Tokiu atveju darbdavys privalo pasirūpinti tinkamu apgyvendinimu, pavyzdžiui, viešbutyje arba motelyje.
Tačiau praktikoje šis reikalavimas ne visuomet įgyvendinamas.
„Per visą savo darbo laiką nesu susidūrusi su atveju, kad įmonė būtų apmokėjusi viešbutį savaitgalio poilsiui. Daugeliui vairuotojų kabina tampa laikinais namais, todėl taisyklės ne visada dera su realiomis darbo sąlygomis“, – sako Andżelika Radomska.
Ekspertai išskiria tris pagrindines priežastis, kodėl ši problema išlieka.
Pirmiausia, Europoje vis dar trūksta saugomų vilkikų stovėjimo aikštelių, šalia kurių būtų lengvai pasiekiami viešbučiai ar moteliai.
Antra, vairuotojai neretai baiminasi palikti transporto priemonę be priežiūros. Brangūs kroviniai išlieka patraukliu nusikaltėlių taikiniu, o kai kuriais atvejais draudimo bendrovės vagystę gali vertinti kaip nepakankamos priežiūros pasekmę.
Trečia, kontrolės galimybės yra ribotos. Kelių patikrinimų metu pareigūnai paprastai neturi teisės reikalauti viešbučio sąskaitų ar kitų dokumentų, patvirtinančių, kur vairuotojas praleido savaitės poilsį. Todėl dalis įmonių šios pareigos praktiškai nevykdo.
Investicijos į darbo sąlygas padeda mažinti riziką
Karščio metu tinkamos darbo sąlygos nėra papildoma nauda darbuotojui – tai investicija į saugumą ir veiklos tęstinumą. Perkaitęs, neišsimiegojęs vairuotojas dažniau daro klaidų, lėčiau reaguoja, didėja nelaimingų atsitikimų, vėlavimų ir darbuotojų kaitos rizika.
Viena svarbiausių priemonių – autonominė kabinos vėsinimo sistema. Daugelyje Europos valstybių draudžiama ilgai laikyti įjungtą vilkiko variklį vien tam, kad veiktų kondicionierius. Už tokius pažeidimus gali būti skiriamos piniginės baudos.
Autonominis kondicionierius leidžia palaikyti tinkamą temperatūrą kabinoje nenaudojant variklio, sumažina degalų sąnaudas ir padeda vairuotojui kokybiškai pailsėti.
Vis dėlto ne visos transporto įmonės tokią įrangą laiko būtinybe.
„Ankstesnėje darbovietėje paprašiau įrengti autonominį kondicionierių. Vadovas tik nusijuokė ir pasiūlė atsidaryti langą arba nusipirkti ventiliatorių. Netrukus pakeičiau darbą“, – prisimena Andżelika Radomska.
Kasia Żółtek pasakoja visai kitokią patirtį.
„Dabartinėje įmonėje kiekvienas naujas vilkikas komplektuojamas su autonominiu kondicionieriumi. Tai laikoma darbo priemone, o ne prabanga.“
Vairuotojo planas per karščius: vanduo, mityba ir poilsis
Net ir moderniausia vilkiko įranga nepadės, jei bus pamiršti pagrindiniai organizmo poreikiai. Kai oro temperatūra viršija 30 laipsnių, organizmas vėsta prakaituodamas. Dirbant fiziškai, pavyzdžiui, tvirtinant krovinį ar tvarkant tentą, per valandą galima netekti iki 1–1,5 litro skysčių. Dehidratacija mažina dėmesio koncentraciją dar prieš atsirandant troškulio jausmui, todėl reguliarus skysčių vartojimas tampa svarbia saugaus vairavimo sąlyga.
Gerkite reguliariai, o ne tik pajutę troškulį
Vyresniame amžiuje troškulio pojūtis silpnėja, todėl rekomenduojama gerti nedideliais kiekiais visą dieną. Paprastas būdas įvertinti organizmo hidrataciją – stebėti šlapimo spalvą: šviesiai gelsva spalva paprastai rodo pakankamą skysčių kiekį, o tamsesnė gali būti dehidratacijos požymis.
Venkite labai šaltų gėrimų
Lediniai gėrimai tik trumpam suteikia vėsos pojūtį, tačiau gali apsunkinti organizmo termoreguliaciją. Karštomis dienomis geriausia rinktis vėsų, bet ne ledinį vidutiniškai arba stipriai mineralizuotą vandenį, kuris padeda atkurti prakaituojant prarastus mineralus.
Nepamirškite elektrolitų
Vien vandens ne visada pakanka. Gausiai prakaituojant organizmas netenka natrio, kalio ir magnio, todėl į mitybą verta įtraukti produktų, kuriuose gausu šių mineralų, pavyzdžiui, pomidorų, bananų ar kitų elektrolitų šaltinių. Ilgų reisų metu gali praversti ir izotoniniai gėrimai.
Rinkitės lengvai virškinamą maistą
Riebūs ir sotūs patiekalai apkrauna virškinimo sistemą, skatina mieguistumą ir didina organizmo apkrovą. Karštomis dienomis geriau rinktis lengvesnį maistą – pieno produktus, vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus ar šaltas sriubas.
Prieš poilsį venkite drėgmės kabinoje
Prieš miegą nereikėtų valyti kabinos drėgnomis šluostėmis ar gausiai naudoti vandens. Uždaroje erdvėje didėjanti drėgmė apsunkina prakaito garavimą ir dar labiau pablogina miego sąlygas. Jei kabina stipriai įkaitusi, trumpam atvėsinti medvilninius marškinėlius automobiliniame šaldytuve gali būti paprastas būdas lengviau užmigti.
Kodėl investicijos į vairuotojų gerovę atsiperka?
Jei vairuotojas priverstas ilsėtis kabinoje, kur temperatūra gali siekti apie 60 laipsnių, o pakrovimo vietoje neturi galimybės atsigaivinti vandeniu ar pasislėpti pavėsyje, kyla ne tik pavojus jo sveikatai. Didėja eismo įvykių, darbo klaidų, pristatymų vėlavimų ir darbuotojų kaitos rizika.
Rūpinimasis vairuotojų darbo sąlygomis šiandien yra ne papildoma nauda, o veiklos rizikos valdymo priemonė. Autonominis kondicionierius, tinkamas hidratacijos užtikrinimas ir geresnės sąlygos pakrovimo vietose padeda sumažinti perkaitimo, šilumos smūgio ir kitų sveikatos sutrikimų tikimybę.
Transporto sektoriuje, kuriame vis labiau trūksta patyrusių vairuotojų, tokios investicijos atsiperka ne tik geresne darbuotojų savijauta. Jos padeda užtikrinti saugesnį eismą, mažina įmonių veiklos riziką ir prisideda prie stabilesnio verslo rezultatų.
