Šiandien sankcijų laikymasis yra konkretus verslo įsipareigojimas, o ne politinė diskusija. Europos Sąjungoje fiksuojamas ryškus sankcijų pažeidimų bylų augimas, o argumentas „nežinojau“ nėra laikomas pateisinimu. Įmonės privalo užtikrinti deramą rūpestingumą – jo nepaisymas gali kainuoti itin brangiai.
Kam taikoma sankcijų rizika?
Šiandien sankcijų rizika apima praktiškai visus tiekimo grandinės elementus:
- importuotojus, atsakingus už kilmės deklaracijas ir viso produkto bei jo komponentų atitiktį. Jie privalo įrodyti, kad nei gaminys, nei jo sudedamosios dalys nėra kilusios iš sankcionuotų šaltinių;
- eksportuotojus, kurie turi užtikrinti, kad prekės nepatenka sankcijoms taikomiems asmenims ar šalims, net jei pardavimas vyksta per tarpininkus „saugiose“ valstybėse;
- vežėjus ir logistikos operatorius, kurie gali būti laikomi atsakingais už sankcionuotų prekių gabenimą arba už neveikimą gavus rizikos signalus;
- gamybos įmones, kurios privalo kontroliuoti žaliavų ir pusgaminių kilmę, net jei pirkimai vykdomi iš patikimų Europos tiekėjų.
Net infrastruktūros, intermodalinės, geležinkelių, energetikos ar technologijų įmonės, kurios pačios tiesiogiai neprekiauja didelės rizikos prekėmis, gali būti paveiktos dėl savo tiekėjų ar subrangovų veiklos.
Didėjantis spaudimas dėl sankcijų
Keli veiksniai lėmė, kad sankcijų laikymasis tapo viena opiausių temų visos ES įmonėms. Visų pirma – nuolat plečiamas ES sankcijų sąrašas. Reguliariai įtraukiamos naujos prekės, technologijos, paslaugos ir subjektai.
Be to, vis dažniau fiksuojami sankcijų apėjimo atvejai per tranzitines šalis – vadinamasis „kilmės skalbimas“, kai iš Rusijos ar Baltarusijos kilusios prekės dokumentuose įgauna kitą kilmę.
Dėl to ženkliai daugėja baudžiamųjų tyrimų. Minimi 6 tūkst. bylų Vokietijoje – tik ledkalnio viršūnė. Panašios tendencijos stebimos ir kitose ES valstybėse, įskaitant Lenkiją. Atsakomybė šiuose procesuose tenka ne tik įmonėms, bet ir jų vadovybei bei savininkams asmeniškai.
Privaloma „no-Russian-input“ deklaracija
„No-Russian-input“ deklaracija patvirtina, kad nei galutinis produktas, nei jo komponentai nėra kilę iš Rusijos ar Baltarusijos. Be šio dokumento įmonė neturi realaus įrodymo, kad laikėsi deramo rūpestingumo principo.
Tai sukelia realią prekių sulaikymo, muitinės patikrinimų ir baudų riziką. Reikalavimas taikomas ne tik tiesioginiam importui, bet ir visai tiekimo grandinei. Jei Europos gamintojas naudoja komponentus, pagamintus iš rusiškų žaliavų, atsakomybė už jų patikrinimą tenka įmonei, kuri produktą pateikia rinkai. Todėl kilmės tikrinimas ir tinkama dokumentacija tampa būtinybe.
Sankcijų pažeidimo pasekmės
Sankcijų pažeidimai įmonėms gali sukelti itin rimtų padarinių:
- administracines pasekmes – muitinės deklaracijų nepriėmimą, prekių sulaikymą ar konfiskavimą;
- baudžiamąją atsakomybę – milijonines baudas ir asmeninę valdybų bei vadovų atsakomybę;
- finansines pasekmes – mokėjimų blokavimą, sutarčių nutraukimą, sertifikatų ir muitinės leidimų, įskaitant AEO (įgaliotojo ekonominio operatoriaus) statusą, praradimą;
- reputacijos žalą – klientų, verslo partnerių ir finansų institucijų pasitikėjimo praradimą;
- operacinę riziką – tiekimo grandinių sutrikimus, vėlavimus, išaugusias sandėliavimo ir transporto sąnaudas.
Praktika rodo, kad kai kurios įmonės dėl vienos deramo rūpestingumo klaidos prarado svarbiausius klientus ir buvo priverstos iš esmės pertvarkyti savo veiklą.
