Sunkvežimių pardavėjai trina rankomis: praėjusiais metais vilkikų Lietuvoje nupirkta daugiau, nei kad jų buvo įsigyta iki krizės. Šie metai bus ramesni, tačiau pardavimai inertiški ir auga toliau.
Preliminariai skaičiuojama, kad 2016 m. Lietuvoje buvo parduota apie 6.100 naujų vilkikų, 2015 m. – 3.590. Toks rezultatas didesnis nei rekordiniais vadintų 2007 m., kai smarkiai išaugus rinkos poreikiui buvo parduoti 5.135 nauji vilkikai.
„Mercedes-Benz“ ženklui atstovaujanti UAB „Silberauto“ pernai pardavė 2.650 vilkikų. Nemažą dalį šio skaičiaus sudaro transporto bendrovės „Girteka Logistics“ įsigyti daugiau nei 1.000 vilkikų. Visgi Paulius Kraučiūnas, „Silberauto“ krovininių automobilių pardavimų vadovas, pabrėžia, kad net ir be „Girteka Logistics“ įsigijimo metai būtų rekordiniai.
„Lietuvius vertina kaip gerus vežėjus, be to, Europos ekonomikos kreivė kyla į viršų ir tai leidžia mūsiškiams plėstis“, – priežastis vardija p. Kraučiūnas.
Visgi jis įsitikinęs, kad artimiausiu metu panašių pardavimų skaičių Lietuvoje neteks matyti. Jo manymu, šiemet rinkos pardavimai turėtų būti mažesni apie 15%. Viena priežasčių – sulėtėjusi prekyba naudotais vilkikais Rytų šalyse.
„Lietuviams nepavyksta parduoti naudotų sunkvežimių tokiomis kainomis, kokios jos buvo prieš 7–8 mėnesius, tad jie linkę palaukti prieš atnaujindami savo parkus“, – sako pašnekovas.
„Silberauto“ šiemet jau pardavė apie 1.000 vilkikų. Per šiuos metus, numato p. Kraučiūnas, iš viso bus parduota apie 1.800 naujų vilkikų.
Seka paskui rinką
Juozas Drabata, vilkikų DAF gamintojo atstovės UAB „Centrako“ pardavimų vadovas, taip pat teigia, kad praėję metai sunkvežimių pardavėjams buvo itin geri. Daugiausia prie pardavimų augimo prisidėjo Europos šalyse dirbantys vežėjai.
„Tik 5% vilkikų parko važiuoja Rytų kryptimi, kiti į Europą, kur reikia naujų transporto priemonių“, – pabrėžia p. Drabata.
Pernai buvo parduota daugiau nei 600 naujų DAF vilkikų. Ponas Drabata skaičiuoja, kad DAF tenka apie 11% Lietuvos rinkos. Ramių jis tikisi ir 2017 m. Pasak p. Drabatos, sukliudyti pardavimams galėtų tik radikalūs pokyčiai ar trikdžiai Vakarų Europoje.
Kęstutis Bacevičius, UAB „Scania Lietuva“ pardavimų direktorius, skaičiuoja, kad pernai vilkikų „Scania“ parduota 40% daugiau nei 2015 m. Iš viso bendrovė pernai pardavė 550 naujų vilkikų.
„Labai padidėjo visa rinka. Mes sekėme augimo tendencijas“, – teigia pašnekovas.
Šie metai, įsitikinęs pašnekovas, bus ramesni, visgi jis teigia, kad metų pradžia labai gera.
„Kiek kalbame su klientams, jie kalba apie augimą, tačiau atsargiai. Neaišku, ar čia inercija, ar tikras poreikis“, – teigia p. Bacevičius.
Jaučia inerciją
Vilkikų puspriekabėmis prekiaujančios UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ produktų pardavimo direktorius Lietuvai Darius Skardžius skaičiuoja, kad pernai Lietuvoje buvo registruota 4.700 naujų puspriekabių, o 2015 m. – 2.400. „Schmitz Cargobull Baltic“ pardavimai sudarė 3.000 puspriekabių pernai, kai 2015 m. bendrovė jų pardavė 1.300.
„Tokių pardavimų Lietuvoje dar nesame turėję, – apibendrina p. Skardžius. – Atėjo laikas investuoti į puspriekabes, nes prieš tai vežėjai investavo į vilkikus.“
Krizės neregi
Kalbėdamas apie šiuos metus, p. Skardžius sako, kad nei praėjusių metų pabaiga, nei šių pradžia neleidžia galvoti apie rinkos susitraukimą.
Bendrovė jau yra pardavusi 1.500 puspriekabių ir inercija vis dar jaučiama. Planuojama parduoti apie 2.000–2.400 puspriekabių.
„Negalime teigti, kad šie metai bus tokie pat geri kaip pernai, bet jie tikrai bus geresni nei 2015 m., kai pardavėme 1.300 puspriekabių“, – teigia pašnekovas.
Į viršų šokę pardavimai specialistų nebaugina. Ponas Skardžius pabrėžia, kad klientai jau išmokę krizės pamokas, be to, pasikeitė ir verslo finansavimo politika.
„Bankai nebedalija pinigų į kairę ir į dešinę. Tad dabar, sakyčiau, rinka sveikai priima naujas priemones ir toliau stabiliai auga“, – kalba pašnekovas.
Anot p. Kraučiūno, dabartinės padėties negalima vadinti krizę pranašaujančiu burbulu, nes ji – kontroliuojama.
„Prieš dešimt metų bankai skolino visiems ir nebuvo kontrolės. Dabar visi turi kontrolės priemonių, o bankai skolina tvirtoms įmonėms, – skirtumus nurodo pašnekovas. – Tai pamatuotas augimas.“
Ponas Drabata taip pat tikina, kad nerimui dėl naujos krizės pagrindo nėra, nes rinkos auga ne šuoliais, o nuosekliai.
„Pamokas išmokome ne tik mes, bet ir vežėjai, kurie, patyrę nemažai sunkumų, tampa brandesni“, – teigia p. Drabata.
Ponas Bacevičius priduria, kad, palyginti su 2007 m., dabar vežėjai finansiškai stipresni ir moka geriau įvertinti riziką.
Šaltinis: vz.lt
