TransInfo

Kaip globalizacija ir antiglobalizacija veikia logistiką

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės
|

15.10.2017

Globalizacija tai vienas svarbiausių procesų, kuris veikia transporto ir logistikos sektorių. Nieko nuostabaus, konkurencijos džiunglių dienomis ekspeditoriai yra priversti plėsti savo įmonės verslą užsienyje ir siūlyti klientams geresnes paslaugas bei individualius sprendimus. Tačiau priešinga jėga – antiglobalizacija – verčia tarptautines kompanijas skilti į padalinius ir viename regione susijungti kelioms įmonėms.

Norėdami konkuruoti, turime bendradarbiauti su ekspeditoriais

Norėdami pasiekti kuo didesnį efektyvumą, logistai turi rūpintis visomis tiekimo grandimis, nuolat semtis patirties ir mokytis paskirstyti išlaidas. Tad šiandien, norėdamas konkuruoti pasaulinėje rinkoje, turi bendradarbiauti su ekspeditoriais.

„Eye for Transport“ tyrimo duomenimis, net 60 procentų iš 500 geriausių Europos logistikos kompanijų yra pasirašiusios bent vieną tokią trišalę sutartį.

Tarptautinė transporto ir logistikos asociacija „AsstrA“ yra geras pavyzdys, kaip globalizacija gali veikti įmonės vystymąsi.

– 90-ųjų pabaigoje įkūrusi centrinę būstinę Šveicarijoje, šiandien kompanija valdo 16 atstovybių ir 8 muitinės agentūras Europoje bei Azijoje. Taip pat bandradarbiauja su ekspeditoriais daugiau nei 60 pasaulio šalių. Per paskutinius 24 metus „AsstrA“ patyrė didžiulius pasaulio ekonomikos struktūrų pokyčius: naujų politinių ir karinių aljansų formavimąsi, transporto teisės aktų pasikeitimus, naujų prekybos formų atsiradimą, technologijų augimą, globalizacijos ir netgi antiglobalizacijos procesus – pasakoja Živilė Barkauskaitė, bendrovės Viešųjų ryšių specialistė.

Didžiosios bedrovės priverstos monopolizuoti rinką

Viena vertus, globalizacija ir technologijų augimas logistikos srityje atveria naujas galimybes – kad pristatytų siuntinį klientui, turi bendradarbiauti visos grandys. Tai skatina pelno maržą ir verslo plėtrą į naujas rinkas.

Kita vertus, esant tokiai konkurencijai, didžiosios logistikos kompanijos yra linkusios monopolizuoti rinką, todėl mažųjų ir vidutinių logistikos bendrovių augimas lėtėja. O tai dažnai paskatina antiglobalizacijos idėjų atsiradimą.

Antiglobalizacijos procesai, nukreipti prieš pasaulinę laisvąją prekybą, stiprina regionų logistikos rinką. Panašaus ekonominio lygio šalys susijungia, tad vietos įmonėms nebereikia patirti milžiniškų išlaidų tarptautinei rinkodarai ir žmogiškiesiems ištekliams.

– Vystyti veiklą viename regione yra ne taip rizikinga, ir tai neleidžia tarptautinei sistemai kištis į veiklos procesus. Politologai antiglobalizaciją mato taip pat kaip priemonę ekonominei ir socialinei nelygybei mažinti Vakaruose, besiformuojančios rinkos, NVS ir BRICS šalyse. Tačiau nepanašu, kad antiglobalizacija pasieks tokį lygį, ir regionų idėja išspręs logistikos verslo problemas – teigia Živilė Barkauskaitė.

69 proc. logistų susirūpinę dėl neigiamo antiglobalizacijos poveikio

Antiglobalistų ir populistų įtaka buvo aiškiai juntama Jungtinėje Karalystėje „Brexit“ atveju, taip pat naujai išrinkto JAV prezidento Trumpo politikoje. Remiantis 2017 m. „Agility Emerging Markets Logistics Index“ apklausa, beveik 69 procentai logistų teigia esą susirūpinę dėl neigiamo antiglobalizacijos poveikio.

Paantraštės