Lietuvoje rengiamos naujos taisyklės, pagal kurias leidimų gyventi ir dirbti skaičius negalės viršyti 1,4 proc. nuolatinių šalies gyventojų. Tai reiškia, kad leidimus galėtų gauti vos apie 39 tūkst. imigrantų iš trečiųjų šalių.
Vyriausybės poziciją dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo projekto Vidaus reikalų ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė balandžio 9 d. nuotoliniame pasitarime, kuriame taip pat dalyvavo Migracijos departamento, Policijos departamento bei verslo asocijuotų struktūrų atstovai.
Vyriausybės pozicija nesikeis
Pasiūlymas, kurį oficialiai rengia Lietuvos vyriausybė, sukėlė didžiulę sumaištį transporto sektoriuje. Lietuvos vežėjų sąjunga (LVS) išreiškė kategorišką nepritarimą teisės aktų pakeitimui, šiuo klausimu tiesiogiai kreipėsi į Vyriausybę ir priminė didelę transporto svarbą šalies ekonomikai.
Kitų verslo organizacijų atstovai neišreiškė tokio aiškaus nepritarimo. “Diskusijos metu tik LVS atstovas išsakė kategorišką nepritarimą siūlymui nustatyti griežtą kvotą užsieniečiams, atvykstantiems dirbti. Kitų verslo organizacijų atstovai tokio aiškaus nepritarimo neišsakė”, – rašo organizacija savo pranešime spaudai.
Ministerija informavo, kad Vyriausybės pozicija šiuo klausimu nesikeis ir kad teisės akto projektas bus perduotas Seimui galutiniam patvirtinimui.
Ekonomiškai svarbi rinka
Lietuvos transporto sektorius sukuria apie 13 proc. BVP ir pagal šį rodiklį užima pirmąją vietą ES bei pirmąją vietą pagal vienam gyventojui tenkantį pervežtų krovinių kiekį. Vien tik vidaus darbo rinka nebegali užtikrinti reikiamo darbuotojų skaičiaus, o be trečiųjų šalių piliečių transporto sektorius bus priverstas gerokai susitraukti.
Kai kurie Lietuvos vežėjai, ieškodami išeities, įregistravo veiklą kitose šalyse, ypač Lenkijoje. Statistikos duomenimis, iš 77 tūkst. sunkvežimių vairuotojų, dirbančių Lietuvos įmonėse, 85-90 proc. yra imigrantai iš ES nepriklausančių šalių – Ukrainos, Baltarusijos ir Indijos.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) duomenimis, transporto įmonių paslaugų eksportas, sudarantis trečdalį viso šalies paslaugų eksporto, pernai viršijo 6 mlrd. Eur. Įdarbinti vilkikų vairuotojai iš užsienio pernai valstybės biudžetą papildė 380 mln. Eur sumokėtais mokesčiais.