Prekių gabenimą klientai įprastai laiko gana paprasta ir nereikalaujančia sudėtingų procesų bei išteklių veikla. Dažnai, nepaisant to, ar gabenamas yra vokas, siuntinys ar 24 tonos plieno – klientai prekių maršruto ir su siuntomis susijusių logistikos procesų analizę palieka savo logistikos operatoriams. Ir teisingai – nes vis dėl to, tai nėra paprasta veikla. Ypač jos sąnaudų vertinimas.
Minėtojo kelio, kurį įveiks krovinys, ir visų su juo susijusių logistikos procesų analizė ir organizavimas priklauso specializuotoms įmonėms – tiek stambiems, daugiafunkciniams logistikos operatoriams, tiek įmonėms, kurių veiklos sritis yra siauresnė. Nepriklausomai nuo jų dydžio, viso sunkvežimio gabenimo su keliomis iškrovimo vietomis (vadinamojo „milkrun“ arba „multi stop“) planavimo metodas yra gana įprastas ir panašus.
Tačiau pastaruoju metu jis tapo ypatingai patrauklus planavimo būdas. Ypač dėl to, kad dėl ankstesnio lokdauno apimtys dar nėra visiškai stabilios, o minėtasis siuntų derinimo metodas duoda apčiuopiamų rezultatų – išlaikant priimtiną kainą, optimaliai yra išnaudojama krovinių erdvė.
Kruopštus skaičiavimas
Verta paminėti, kad FTL transporto atveju, apskaičiuoti visas transporto išlaidas yra gana paprasta. Visos sunkvežimio nuvažiuotų krovinio kilometrų išlaidos ir laikas, sunaudotas visam pervežimo procesui, bei išlaidos, susijusios su prekių saugumu, yra priskiriamos konkretiems gabenamiems kroviniams.
Tačiau, sujungti keletą skirtingų siuntų su skirtingomis charakteristikomis vienoje pakrovimo vietoje yra tam tikras iššūkis. Šiuo atveju transporto rinkoje nėra vienalyčio standarto. Drįsčiau net teigti, kad kiek minėtojo klausimo svarstymų – tiek skaičiavimų gali būti atlikta. Kiekvienas svarstymas turi individualių prielaidų. Identiškos krovinio konfigūracijos atveju tame pačiame maršrute, tikėtina, gali būti skirtingi tam tikros siuntos išlaidų paskirstymai.
Tai yra reali rizika, nes remiantis išanalizuotomis transporto sąnaudomis, klientams pateikiami pasiūlymai, kurie dažniausiai būna ilgalaikiai. Taigi, padarius didelę klaidą, svarstant sąnaudų skaičiavimą, gali prireikti dar kartą, iš naujo derėtis dėl pasiūlymo, jau po to, kai klientas jį priims, arba netgi pateikti pasiūlymą, kuris yra labai neadekvatus rinkos realijoms.
Išlaidos, į kurias reikia atsižvelgti
Valdant savo transporto priemonių parką, pastoviųjų ir kintamųjų sąnaudų svyravimas tiesiogiai veikia verslininką ir priklauso nuo daugelio parametrų, visų pirma nuo:
– mėnesio transporto priemonės ridos,
– vairuotojo atlyginimo,
– išperkamosios nuomos mokesčių ar kitokio transporto priemonių finansavimo būdo,
– kuro kainos,
– degalų sąnaudų, kurios priklauso nuo sezono ir vairuotojo vairavimo stiliaus,
– krovinio svorio,
– techninės priežiūros sąnaudų,
– valiutos kurso,
– draudimų sąnaudų,
– kelių rinkliavų ir stovėjimo mokesčių dydžio ir t.t.
Taigi, tai gana sudėtingas galvosūkis ir verta atsižvelgti į metinį vidutinį metodą apskaičiuojant transporto kainą. Be to reikia neužmiršti ir apie klientą aptarnaujančio globėjo išlaidas bei kitas verslo valdymo išlaidas, susijusias su kiekvienu transporto užsakymu.
Svarbu pabrėžti taip pat tai, kad bendrą tam tikros transporto priemonės ar net viso vežėjo transporto priemonių parko gamybos kainą įtakoja visi įvykdyti įvairių klientų užsakymai, kurie, atsižvelgiant į verslo mastą, yra išdėstomi daugiau ar mažiau efektyviai. Išimtis yra atvejis, kuomet visas parkas veikia tik konkrečiam klientui.
Transporto kaina – pagrindiniai parametrai
Po supratimo, kad tiek daug kintamųjų daro įtaką realioms, vidutinėms metinėms tam tikros transporto priemonės sąnaudoms, žengiant kitą žingsnį reiktų apsvarstyti, kokį būdą priimti apskaičiuojant tam tikros siuntos, kuri yra viso planuojamo milkrun maršruto dalis, transporto išlaidas.
Matematiškai kalbant, išlaidų, susijusių su minėtuoju požiūriu, suma yra šimtas procentų, kuri turėtų būti paskirstyta konkrečioms siuntoms pagal priimtą metodiką.
Galima išvardinti keletą parametrų, į kuriuos galima atsižvelgti apskaičiuojant sąnaudas. Tai visų pirma:
– realus siuntos svoris,
– siuntos perskaičiavimo svoris,
– siuntos matmenys, atsižvelgiant į būtiną pakrovimo plotą, vadinamieji pakrovimo skaitikliai,
– transporto atstumas,
– pakrovimo ir iškrovimo laikas,
– apsaugojimo būdas, turintis įtakos papildomoms transporto paslaugos sąnaudoms, ir t.t.
Tačiau, norint pateikti platesnį transporto išlaidų vaizdą, taip pat verta atsižvelgti į atstumą tarp viena po kitos einančių prekių iškrovimo vietų, dienos transporto priemonės ridą, atsirandančią dėl tam tikro iškrovimo ypatybių, galimas išlaidas, susijusias su būtinybe likti vairuotojui viešbutyje savaitgalį ir kt.
Klientas sprendžia, kaip apskaičiuoti
Daugelis įmonių šioje srityje taiko supaprastintą metodą ir naudoja orientacines vertes bei sutarties išlaidų paskirstymo metodus. Toliau, pagal savo pastebėjimus galiu pasakyti, kad praktikoje retai naudojamos analizės, kuriomis siekiama nustatyti tikslią vienos siuntos kainą FTL transporte su keliomis iškrovimo vietomis vienam klientui.
Tokios analizės yra būdingos labiau vežėjams, gabenantiems smulkius krovinius, įskaitant tvarkymo išlaidas. Tačiau net ir tokiu atveju, praktika ir standartai yra labai individualūs kiekvienai įmonei ir yra pagrįsti organizacijos vidine know-how patirtimi, o netgi strateginėmis prielaidomis, susijusiomis su tam tikros veiklos srities optimizavimu ar plėtra.
Taigi, kaip teisingai apskaičiuoti prekių vieneto gabenimo pasirinktam klientui su keliais iškrovimais išlaidas? Anksčiau pateiktą klausimą galima išplėsti FTL sunkvežimių krovinių kontekste ir užduoti papildomą klausimą: kokiu tikslu turėtume tai suskaičiuoti ir kokiomis sąlygomis? Ar skaičiuoti kainą už padėklą, už krovinio metrą, toną, o gal ir kubinio metrą?
Na, skaičiavimo metodas dažniausiai atsiranda dėl klientų užklausų lūkesčių, o ne dėl paties vežėjo ketinimų. Tokie užklausimai yra įvairių formų ir jie remiasi, pavyzdžiui, krovinio matuokliais, svorio diapazonais, padėklų vietų skaičiumi tam tikroje siuntoje, gabenimo atstumu arba vadinamuoju papildomu „sustojimu“. Ir būtent į tai reikėtų atsižvelgti skaičiuojant mus dominančias sąnaudas.
Rinkoje egzistuoja profesionalūs įrankiai (pvz. ORTEC, Quintiq, InterLAN), kurie pagal vidinius algoritmus apskaičiuoja minėtąsias sąnaudas ir siuntų rentabilumą.
Svarbūs klausimai apie transporto kainą
Jei įsivaizduotume, kad sunkvežimis nuvažiuoja visą 1000 kilometrų atstumą ir pakeliui iškrauna keturias siuntas kas 250 kilometrų, visos siuntos turi tuos pačius svorio ir tūrio parametrus, tai ar kiekvienos siuntos vieneto kaina turėtų būti vienoda? Jei siunta, kuri iškraunama pirma, dėl mažesnio pristatymo atstumo turėtų kainuoti mažiau? Analogiškas klausimas liečia kiekvieną sekančią siuntą. Be to, ar reikėtų atsižvelgti į laiką, praleistą kiekvienam iškrovimui, jei jis kiekvienai siuntai buvo skirtingas, o mes žinome, kad laikas taip pat generuoja sąnaudas?
Tarp galimai labai skirtingų požiūrių į šį klausimą, manau, kad siunta, iškrauta arčiau pakrovimo vietos, sukuria proporcingai mažesnes transporto sąnaudas ir analogiškai, kiekviena paskesnė, su didesniu atstumu, turėtų prisiimti atitinkamai didesnes išlaidas. Norėdamas supaprastinti skaičiavimą, taip pat siūlyčiau atitinkamai paskirstyti išlaidas ne tik už siuntą kaip tokią, bet ir atsižvelgiant į jos užimamą krovinio plotą – apskaičiuojant išlaidas už krovinio metrą arba už padėklų plotą proporcingai pristatymo atstumui.
Pateiktas pavyzdys yra paprasčiausias iš visų stebimų rinkoje. Tačiau jei kiekviena siunta turėtų skirtingus matmenis, svorį ir pristatymo atstumus, o vairuotojui savaitgalį tektų praleisti viešbutyje prieš paskutinį pristatymą, kaip atrodytų tokia analizė? Tokiu atveju, atsižvelgiant į vieno krovinio matuoklio kainos analizę, galima apskaičiuoti vienos siuntos kainą, priklausomai nuo jos dydžio, o tuo atveju, jei anksčiau buvo minėtosios papildomos išlaidos, susijusios su konkrečia siunta, pavyzdžiui, apgyvendinimu viešbutyje, šios išlaidos gali būti pridėtos prie pristatymo, su kuriuo buvo susijusios papildomos sąnaudos.
Baigdamas savo pamąstymus, turiu visiškai atsakingai pareikšti, kad kiekviena organizacija turi savo stilių ir pagal tą stilių valdo, analizuoja ir daro išvadas. Kai kurie žmonės pageidauja labai bendro požiūrio ir stebi platesnę perspektyvą, žvelgdami į tendencijas bendresniu lygiu. Kitiems yra svarbios smulkmenos ir detalės, nes jiems svarbu greitai ir tiksliai reaguoti. Svarbiausia yra gerai suprasti verslą, mokėti jį tinkamai įvertinti pagal galutinai priimtą metodiką ir pakankamai greitai padaryti išvadas.
Krone nuotr.