Austrijoje ir Vengrijoje ši dalis siekia po 22 proc., Vokietijoje – 16 proc., Prancūzijoje – 14 proc., Italijoje – 13 proc. Daugelyje kitų Europos valstybių rinkliavos vis dar sudaro vienženklę sąnaudų dalį. Duomenys paskelbti leidinyje „Freight Perspectives“, analizę parengė Oleksandr Kulish iš „Trimble Transportation“ ir „Transporeon“.
Per penkerius metus – 43 proc. augimas
Tyrimo duomenimis, per pastaruosius penkerius metus sunkvežimių kelių mokesčiai Europoje vidutiniškai padidėjo apie 43 proc. Pagrindinė priežastis – atnaujinta Eurovinjetės direktyva, įpareigojanti Europos Sąjungos valstybes diferencijuoti rinkliavas pagal CO2 emisijas.
Principas paprastas: kuo mažesnės transporto priemonės CO2 emisijos, tuo mažesnis tarifas. Tačiau praktikoje finansinis poveikis skirtingose šalyse labai nevienodas.
Kur rinkliavos daro didžiausią įtaką
Didžiausia rinkliavų našta tenka Šveicarijai – jos sudaro beveik dvigubai didesnę sąnaudų dalį nei Vokietijoje ir daugiau nei dvigubai viršija Italijos rodiklį.
Austrija ir Vengrija taip pat išsiskiria – abiejose šalyse kelių mokesčiai sudaro daugiau nei penktadalį visų pervežimo sąnaudų. Vis dėlto analizė rodo, kad didelė rinkliavų dalis savaime dar nereiškia, jog elektriniai vilkikai automatiškai tampa ekonomiškai patraukliausiu pasirinkimu.
Pavyzdžiui, Vengrijoje, nepaisant 22 proc. siekiančios rinkliavų dalies, paskatų struktūra ir CO2 pagrindu taikomų nuolaidų dydis kol kas nėra pakankami, kad iš esmės pakeistų dyzelinių ir elektrinių vilkikų sąnaudų santykį.
Kur elektriniai vilkikai įgyja aiškų finansinį pranašumą
„Transporeon“ reikšmingomis laiko tas rinkas, kuriose nulinės emisijos sunkvežimiai įgyja bent 10 euro centų už kilometrą finansinį pranašumą.
Vienas aiškiausių pavyzdžių – Vokietija. 2023 m. pabaigoje įvedus CO2 dedamąją kelių mokesčiuose, dyzelinių vilkikų rinkliavos išaugo, o visiškai elektriniai sunkvežimiai nuo federalinio kelių mokesčio atleisti bent iki 2031 m. vidurio.
Austrija savo „GO-Maut“ sistemoje taip pat įdiegė CO2 emisijų klases, o Šveicarijoje sunkiojo transporto mokestis struktūriškai palankesnis nulinės emisijos transportui. Prie didelį poveikį turinčių rinkų priskiriama ir Danija.
Didžiausias sąnaudų pranašumas baterijomis varomiems vilkikams šiuo metu fiksuojamas Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje ir Danijoje. Tikėtina, kad prie šios grupės prisijungs Nyderlandai bei Belgijos Flandrijos regionas.
Naujos rinkliavų sistemos – Nyderlanduose ir Rumunijoje
Kelių mokesčių sistema Europoje toliau keičiasi. Prognozuojama, kad Nyderlandai ir Rumunija iki 2026 m. trečiojo ketvirčio įdiegs naujas atstumu grindžiamas rinkliavų sistemas. Tai reiškia, kad kilometriniai mokesčiai taps nuolatine veiklos sąnaudų dalimi dar daugiau šalių.
Lenkijoje kelių mokesčių dalis krovinių pervežimo sąnaudose vis dar palyginti nedidelė, todėl net ir taikant nuolaidas elektriniams vilkikams absoliutus finansinis efektas išlieka ribotas. Švedijoje CO2 diferencijavimas taikomas, tačiau dėl to, kad nėra visą šalį apimančio kilometrinio sunkiojo transporto mokesčio, ekonominis poveikis taip pat nedidelis.
Dvi skirtingos realybės vežėjams
Apibendrinant galima teigti, kad Europos vežėjai veikia skirtingomis sąlygomis. Vienose šalyse kelių mokesčiai jau dabar sudaro reikšmingą veiklos sąnaudų dalį, kitose jų įtaka išlieka ribota.
Tačiau tik dalyje rinkų CO2 pagrindu taikomos lengvatos yra tokio masto, kad realiai sustiprintų elektrinių vilkikų ekonominį pagrįstumą. Todėl sprendimai dėl transporto parko atnaujinimo vis labiau priklauso ne tik nuo technologijos, bet ir nuo konkrečios šalies taikomos rinkliavų politikos.
