TransInfo

Puikios žinios logistikos ir transporto sektoriui. Kinija – patraukliausia verslui, Lietuva – antroje vietoje

Vidutinis skaitymo laikas 6 minutės

Naujausiame pasauliniame gamybos veiklai patraukliausių rinkų reitinge, kurį rengia „Cushman & Wakefield“, Kinija atgavo pirmaujančią padėtį, ir tai patvirtina šios šalies kaip svarbiausios pasaulyje pramonės zonos statusą. Malaizija, kuri praėjusiais metais buvo pirmoje vietoje, nukrito iki trečios, iš karto po Lietuvos.

Tarptautinės konsultacinės bendrovės „Cushman & Wakefield“ rengiamoje ataskaitoje „Manufacturing Risk Index” pateikiamas patraukliausių pasaulyje 42 šalių reitingas, kuriame atsižvelgiama į daugelį rizikos ir sąnaudų veiksnių – politinę ir ekonominę riziką, rinkos sąlygas ir darbo sąnaudas.

Kinija – pirmoje vietoje, Lietuva – antroje

Nepaisant to, kad vis dažniau gamyba perkeliama į Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalis, kuriose siūlomos mažesnės veiklos vykdymo sąnaudos, Kinija užėmė pirmąją vietą dėl efektyvių tiekimo grandinių ir infrastruktūros tinklų, kurie užtikrina stabilią eksporto platformą. Malaizija nukrito į trečiąją vietą, nes iš žemų sąnaudų zonos virsta į generuojantį didelę vertę arba gamybos centrą, tačiau ši šalis vis dar yra labai patraukli ir siūlo aukščiausią kvalifikuotų darbuotojų pasirinkimą regione.

Lietuva buvo pripažinta antra patraukliausia pasaulio vieta pramonės sektoriaus įmonėms dėl žemiausių darbo sąnaudų Centrinėje ir Rytų Europoje. Palyginimui, jos yra apie 14 proc. mažesnės nei Lenkijoje ir 30 procentų mažesnės nei Čekijoje. Lietuvos sėkmę taip pat lėmė ir tai, kad ji yra laikoma antra geriausia vieta Centrinėje ir Rytų Europoje pagal verslui sudarytas palankias sąlygas.

Vakarų Europos šalys

Didžioji Britanija, kuri šiais metais reitinge užėmė 31 vietą, laimėjo iš svaro sterlingų devalvacijos po referendumo dėl šios šalies išėjimo iš ES. Mažesnis svaro kursas lėmė išaugusią Didžiosios Britanijos produktų paklausą. Pasauliniu mastu Didžioji Britanija aplenkė Nyderlandus (34 vieta), Vokietiją (38 vieta) ir Prancūziją (39 vieta). Tačiau, priklausomai nuo „brexit“ derybų rezultatų, Didžioji Britanija gali prarasti savo patrauklumą, nes „kietos sienos” sukūrimas su kitomis Europos šalimis galėtų padidinti gamybos sąnaudas ir sutrukdyti europinių tiekimo grandinių veikimą. Tačiau reitinguojant vietoves tik pagal šiuolaikinių technologijų pramonę, Didžioji Britanija užėmė trečią vietą, po JAV (1 vieta) ir Singapūro (2 vieta). Pirmajame dešimtuke dominuoja Vakarų Europos šalys.

– Buvimo vieta ir tiekimo grandinės vis dar yra svarbiausi veiksniai pramonės sektoriui. Centrinės ir Rytų Europos šalys yra labai patrauklios ir konkurencingos pasauliniu mastu, nes darbo jėgos sąnaudos regione yra gana žemos, o infrastruktūros investicijos palengvina susisiekimą su likusia Europa – pasakė Robertas Hallas, „Cushman & Wakefield“ pramonės ir logistikos nekilnojamojo turto skyriaus direktorius.

– Dėl artėjančio „brexito“ ir galimo ES valstybių narių sienų kontrolės sugriežtėjimo svarbiu klausimu lieka ne tik laisvas prekių judėjimas, bet ir laisvas darbuotojų judėjimas, kuris leistų sumažinti darbuotojų trūkumą Europoje – sako ekspertas.

EMEA regionas

Patraukliausių pasaulio vietų pirmajame dešimtuke yra penkios šio regiono šalys (EMEA – ang. Europe, the Middle East and Africa – Europa, Artimieji Rytai ir Afrika). Vidurio Europoje Vakarų Europos ekonomikų artumas ir vis geresnė infrastruktūra naujų greitkelių pavidalu žymiai padidina Vengrijos (7 vieta) bei Čekijos ir Slovakijos patrauklumą, jos atitinkamai užėmė 8 ir 9 vietas. Darbo sąnaudos pastaraisiais metais išaugo, tačiau vis dar yra mažesnės nei vakarų šalyse.

Lietuvos patrauklumas didėja

Savo ruožtu dėl augančių darbo užmokesčių ir vis didėjančio darbuotojų stygiaus didėja Rytų Europos, įskaitant Lietuvą (2-oji pozicija), Turkijos (10-oji), Rumunijos (16-oji) ir Bulgarijos (19-oji) patrauklumas. Verslui palankių sąlygų požiūriu Lietuvą, kuri siūlo mažiausias darbo sąnaudas, lenkia tik Estija. Populiarėjančiose pramoninėse vietovėse, tokiose kaip Turkija, Rumunija ir Bulgarija, santykinai mažiau išvystyta infrastruktūra ir geopolitinis neapibrėžtumas vis dar atbaido įmones nuo sprendimų perkelti čia savo gamybos padalinius. Lenkija užėmė 17 vietą.

2017 m. Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje užfiksuotas sparčiausias pramoninės gamybos augimas euro zonoje, jos atitinkamai užėmė 39, 38 ir 30 vietą. Šis dinamiškas augimas nuo 2016 m. pabaigos įvyko sumažėjus atlyginimams, priėmus lankstesnius įstatymus ir padidėjus aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičiui.

– Po fiskalinių krizių ir griežto taupymo programų Pietų Europos šalyse kai kurios šio regiono ekonomikos fiksuoja didėjančią pramonės gamybą ir pritraukia naujas įmones labai stiprios konkurencijos sąlygomis. Ispanija turi antrą pagal dydį automobilių sektorių Europoje, kuris atsako už 20% bendros eksporto vertės ir atlieka pagrindinį vaidmenį atgaivinant šalies pramoninę gamybą. Ispanijos rinkoje veikia daugiau nei tūkstantis automobilių pramonės tiekėjų, kurie užima 6-tą vietą pasaulyje pagal apyvartos lygį, ir 17 automobilių gamyklų. Naujoji „Ford Motors” gamykla Valensijoje yra didžiausia šios bendrovės gamykla Europoje, tai byloja apie didelę viltį, siejamą su darbo kodekso reforma Ispanijoje ir pramonės plėtros skatinimu šioje šalyje – pasakė ataskaitos autorė Lisa Graham, „Cushman & Wakefield“ EMEA regiono logistikos ir pramonės nekilnojamojo turto rinkos tyrimų ir analizės skyriaus direktorė

Azija ir Ramiojo vandenyno regionas

Pirmajame šio pasaulio reitingo ketvirtuke įsitvirtino trys šio regiono šalys: Kinija (pirmoje vietoje), Malaizija (antroje) ir Taivanas (ketvirtoje). Taivanas garsėja elektroninių komponentų gamyba, o tiesioginių užsienio investicijų apimtis šiame sektoriuje 2016 metais pasiekė didžiausią vertę per šešerius metus, tai byloja apie šios šalies neblėstantį patrauklumą.

Vykdydama investavimo politiką, Taivano vyriausybė taip pat remia mašinų, biotechnologijų, farmacijos, ekologinių naujovių ir gynybos sektorius. Į pirmąjį dvidešimtuką taip pat pateko Filipinai (12 vieta), Tailandas (15), Singapūras (18) ir Indonezija (20).

Pramonė yra regiono augimo varomoji jėga. Per ateinančius penkerius metus Azijos BVP vienam gyventojui gali padidėti beveik 25%, o Kinija (šiuo metu antra pagal dydį BVP pasaulyje) ir Indija (šešta BVP pasaulyje) gali užfiksuoti apie 30% augimą. Iki 2020 m. pramonės dalis BVP viršys 20% 60-yje didžiausių pasaulio ekonomikų. Kinijoje pramonės sektorius 2025 m. generuos net 30% šalies BVP.

Šiaurės ir Pietų Amerika

Į pirmąjį reitingo dešimtuką taip pat pateko Kanada ir JAVatitinkamai 5 ir 6 vietoje. Tai patrauklios vietos pramonės produkcijai dėl tinkamos verslo aplinkos, aukštos kokybės infrastruktūros ir kvalifikuotos darbo jėgos prieinamumo.

Naujausi pranešimai apie tolimesnes investicijas į naujas Toyota, Mazda ir Samsung koncernų gamyklas JAV teritorijoje kelia viltis, kad gamyba grįš į vietos rinką. Konkuruojančiai bendrovei LG paskelbus apie savo planus, Samsung neseniai informavo apie ketinimą investuoti 300 mln. JAV dolerių į naujos įrangos gamyklos Pietų Karolinoje statybą.

Tačiau prezidento Trumpo priešiškumas Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimui reiškia neaiškumus dėl būsimos Šiaurės Amerikos tiekimo grandinės formos. Galimas JAV pasitraukimas iš šio susitarimo – nors šiuo metu ir mažai tikėtinas – padarytų žalos Meksikai ir Kanadai kaip pramoninėms vietoms.

Šaltinis: Cushman & Wakefield, nuotr. PxHere

Paantraštės