Lietuvos susisiekimo bendrovių atstovai teigia, kad džiaugiasi turėdami vis didesnę galimybę aktyviau bendradarbiauti su Kinija, o Baltarusijos grasinimus krovinius nukreipti iš Klaipėdos į Rygos uostą vertina rimtai.
Savo įžvalgomis specialistai antradienį dalijosi Lietuvos susisiekimo konferencijoje, kurioje apžvelgti pokyčiai susisiekimo srityje.
Kinija ir Indija
Vertindama svarbiausias pasaulio ir regiono susisiekimo verslo tendencijas, „Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad vis didesnį svorį įgauna Kinija ir Indija.
Pasak jos, tai keičia tiek energetinį struktūrinį pasaulio balansą, tiek ir transporto sektoriaus užduotis. Viena jų – Kinijos siekis plėsti geležinkelių transportą į Europą. Pasak analitikės, šis projektas gali turėti dvi puses.
„Pasaulis nėra matęs tokio globalaus projekto, kokį demonstruoja Kinija, – „Šilko kelio“, kuriuo siekiama įtraukti du trečdalius pasaulio valstybių, atitinkamai pakelti susisiekimo efektyvumą ir prisidėti prie kitų valstybių ekonominės plėtros. Žinoma, visa tai turi kainą – Kinijos ekonominės įtakos pasaulyje didėjimą“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška džiaugėsi, kad „Lietuvos geležinkeliai“ stipriai dirba, kad užtikrintų kuo efektyvesnį ir greitesnį susisiekimą tarp Europos ir Kinijos.
„Džiaugiuosi, kad sėkmingas bendradarbiavimas duoda puikius rezultatus. Pernai turėjome tik kelis traukinius, šiais metais kalbame, kad metų gale turėtume pasiekti apie šimtą traukinių, skriejančių per Lietuvą iš Kinijos į Europą. Kitais metais tikslas yra šių traukinių skaičių padidinti kartais. Su Kinija yra daug galimybių, todėl smagu, kad Lietuvos rinka gali pasiekti šią šalį. „Lietuvos geležinkeliai“ bus partneris, užtikrinantis, kad gabenama produkcija kelionės tikslą pasiektų greitai ir efektyviai“, – sakė M. Bartuška.
Konferencijoje taip pat buvo kalbama ir apie Baltarusijos pareikštus ketinimus savo šalies krovinius nukreipti iš Klaipėdos uosto į Rygą. Klaipėdos uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus sutiko, kad užsienio šalių įtaka stipriai veikia uosto rezultatus, o Baltarusijos pasisakymai yra vertinami rimtai.
„Mes, kaip įmonė, tikrai nedalyvaujame geopolitikoje, tačiau tokius pasisakymus girdime, juos vertiname labai skaudžiai. Prieš 4 metus vienai dienai buvo sustabdyta visa šaldyta produkcija, kuri keliavo per Klaipėdos uostą. Vėliau pusę metų gaudavome skambučius su klausimais, ar Klaipėdos uostas išvis dar veikia“, – sakė A. Vaitkus.
Pasak jo, Baltarusijos ketinimai galėtų labai skaudžiai atsiliepti uosto veiklai, todėl savo veikloje uostas turėtų įvertinti visus variantus. Vis dėlto, kaip pabrėžė A. Vaitkus, per neseniai vykusį vizitą Minske ši tema nebuvo eskaluojama.
Baltarusijos kroviniai
Baltarusijos prezidentūros svetainėje rugsėjį pranešta, jog prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketina savo šalies krovinius iš Klaipėdos uosto nukreipti į Rygą. Tai būtų atsakas Lietuvai dėl iniciatyvų prieš Astravo atominės elektrinės statybą.