Susisiekimo ministerijos parengtas įstatymo projektas numato galimybę Klaipėdos uosto akvatorijoje išvystyti naują pietinę uosto teritoriją. Planuojama, kad čia atsiras giliavandenės krantinės, kurių bendras ilgis siektų apie 1,3 km, taip pat būtų įrengti pietiniai uosto vartai.
Pasak susisiekimo ministro Juro Taminsko, projektas turėtų iš esmės pakeisti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, galimybes.
„Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti, konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies išvystymas iš esmės perbraižys Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, ateitį“, – teigia J. Taminskas.
Prognozuojama, kad naujoji pietinė uosto dalis galėtų aptarnauti iki 30 mln. tonų krovinių per metus. Tai reikšmingai padidintų Klaipėdos uosto pajėgumus ir sustiprintų jo konkurencines pozicijas regione.
Projektas siejamas ne tik su ekonomika, bet ir saugumu
Pietinės uosto dalies plėtra pristatoma kaip strateginės reikšmės projektas ne tik ekonomikai, bet ir nacionaliniam saugumui. Nauja infrastruktūra būtų pritaikyta karinio mobilumo poreikiams, o tai ypač svarbu stiprinant logistikos grandines ir pasirengimą priimti didesnius krovinių bei technikos srautus.
Įstatymo projektas turėtų leisti sparčiau organizuoti uosto infrastruktūros kūrimą, užtikrinti projekto koordinavimą valstybės lygmeniu ir nustatyti tikslinės uosto teritorijos nuomos konkurso tvarką.
Ministerijos skaičiavimais, per 25 metus pietinės uosto dalies plėtra galėtų sukurti apie 7 mlrd. eurų ekonominės naudos. Ilgalaikės uosto pajamos per 50 metų laikotarpį galėtų siekti apie 1,2 mlrd. eurų.
Kartu planuojama ir miesto infrastruktūra
Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė pabrėžia, kad projektas neapsiribos vien uosto teritorija – kartu numatoma vystyti ir Klaipėdos miestui svarbias jungtis.
„Aktyviai dirbame, kad Klaipėdos pietinis aplinkkelis taptų strategiškai svarbia tiek uosto, tiek miesto jungtimi. Tokio masto infrastruktūros kūrimas – ilgalaikis procesas, todėl visus veiksmus jau dabar planuojame taip, kad susisiekimo infrastruktūra aplink uostą augtų kartu, o ne eitų iš paskos“, – sako D. Sujetaitė.
Šiuo metu pietinio aplinkkelio darbai jau pradėti – vyksta projektui reikalingų teritorijų planavimas. Ši jungtis turėtų padėti nukreipti dalį transporto srautų nuo miesto gatvių ir pagerinti susisiekimą su būsima pietine uosto dalimi.
Atsiras marina ir vietos mažajai laivybai
Kartu su komercine infrastruktūra pietinėje uosto dalyje numatoma įrengti ir pietinę mariną. Ji būtų skirta mažajai laivybai bei jūrinio turizmo plėtrai.
Planuojama, kad marinoje galėtų atsirasti apie 500 vietų laivams. Tokia rekreacinė infrastruktūra turėtų papildyti komercinę uosto veiklą ir stiprinti uosto ryšį su miestu.
Finansavimas – iš kelių šaltinių
Pietinės uosto dalies plėtrai numatomas mišrus finansavimo modelis. Jame būtų derinamos privataus kapitalo investicijos, uosto valdytojo lėšos ir kiti finansavimo šaltiniai.
Preliminariai vertinama, kad naujai uosto teritorijai suformuoti ir infrastruktūrai sukurti reikėtų apie 600 mln. eurų. Ne mažiau kaip 300 mln. eurų turėtų sudaryti investuotojo pradinis įnašas, o likusi dalis būtų finansuojama uosto valdytojo nuosavomis bei skolintomis lėšomis ir kitais šaltiniais.
Be to, į uosto suprastruktūrą – statinius, įrenginius ir veiklai reikalingą įrangą – galėtų būti pritraukta dar apie 800 mln. eurų privačių investicijų. Jų apimtis priklausytų nuo konkrečių investuotojų verslo sprendimų.
Bendra viešųjų ir privačių investicijų vertė galėtų siekti apie 1,4 mlrd. eurų.
Investuotojus sieks įtraukti anksti
Įstatymo projekte numatytas mechanizmas leistų privatų kapitalą įtraukti dar ankstyvoje projekto stadijoje. Investuotojai prie naujo sausumos ploto uosto teritorijoje formavimo ir infrastruktūros kūrimo prisidėtų pradiniu įnašu.
Numatyta, kad šis įnašas turės siekti ne mažiau kaip 300 mln. eurų. Ministerijos vertinimu, toks modelis turėtų sumažinti valstybės finansinę naštą ir užtikrinti, kad projekte dalyvautų tik finansiškai pajėgūs investuotojai, galintys prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus.
Planuojama, kad naujas sausumos plotas ir uosto infrastruktūra būtų suformuoti iki 2028 metų pabaigos. Teritorijos eksploataciją numatoma pradėti 2029 m.
