Vadovaujantis SEB (Skandinaviska Enskilda Banken) pateiktais skaičiavimais, 2015 metais iš Rusijos rinkos pasitraukė apie 26 000 krovininių transporto priemonių iš Lietuvos, Bulgarijos, Rumunijos ir Lenkijos. Pagal vyraujančias tendencijas, mažoms ir vidutinio dydžio bendrovėms priklausančios transporto priemonės buvo nukreiptos į Europos Sąjungos rinkas, o stambesni vežėjai susikoncentravo į Turkijos ir Kazachstano rinkas.
Vokietijos federalinė krovininio transporto valdyba (BAG) šių metų balandį paskelbė statistiką dėl krovininių transporto priemonių judėjimo Vokietijos mokamais greitkeliais per 2017 metų I ketvirtį. Pasirodo, kad užsienio transporto priemonių skaičius, lyginant su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, išaugo daugiau nei 10 procentų, tuo tarpu kai vietinių transporto priemonių skaičius išaugo tik 3,8 procento.
Vokiškų transporto priemonių dalis dėl nurodyto sumažėjo nuo 58,7 procentų iki 57,4 procentų, o užsienio padidėjo nuo 41,2 procentų iki 42,6 procentų. Užsienio transporto priemonių kategorijoje dominavo vilkikai iš Lietuvos, kurių padidėjimas siekė 22 procentus.
Lenkiškų transporto priemonių važiavimų skaičius padidėjo daugiau nei 15 procentų, o slovėniškų – 13 procentų.
Rekordiniai pirkiniai
Pasikeitus ūkio situacijai Europoje, po to, kai pablogėjo Vakarų Pasaulio ir Rusijos bendradarbiavimo sąlygos, Lietuvos transporto bendrovės atrado plačias dalyvavimo Europos Sąjungos rinkoje galimybes.
Šiuo metu bendrovės itin daug investuoja didindamos darbuotojų skaičių, daugiausiai samdydamos Baltarusijos piliečius, o taip pat modernizuodamos ir didindamos savo transporto priemonių parkus. Pavyzdžiui, 2016 metais viena bendrovė įsigijo 1000 naujų Mercedes Benz vilkikų, tuo pačiu padidindama savo parką iki 3000 automobilių.
Dar 2011 metais Lietuvoje buvo registruota mažiau nei 23 000 krovininių transporto priemonių, o 2016 metais jų skaičius išaugo iki 39 000. Lietuvos nacionalinio transporto priemonių registro VĮ Regitra ekspertai šalies automobilių parko būklę vertina gerai, nustatytas automobilių amžiaus vidurkis sudaro 10-11 metų (palyginimui, kaimyninėje Lenkijoje automobilių parko vidurkis siekia 15 metų).
Nesantieji iš Ukrainos ir Baltarusijos
Įtampa Ukrainos ir Rusijos santykiuose ir tarpusavio vilkikų važiavimo blokados, įvykusios praėjusiais metais, veikiau nesumažino ukrainiečių vežėjų noro atlikinėti pervežimus ir tranzitą į Rusiją ir per Rusiją. Ukraina ir toliau labiausiai orientuojasi į Vidurio Azijos rinkas, Kiniją, Turkiją ir Gruziją.
Susitarimas dėl laisvos prekybos zonos, sudarytas tarp Ukrainos ir ES, padidino šios šalies vežėjų skaičių Bendrijos rinkose, bet ne tokiu mastu, kokiu tikėjosi Rytų pusė. Pavyzdžiui, 2016 metais eksportas iš ES į Ukrainą padidėjo 2,5 mlrd Eur, tuo tarpu prekių, vežamų priešinga kryptimi – „vos“ 243 mln Eur.
Tikėtasi, kad Ukrainos verslininkai labiausiai išloš transportuodami prekes į Bendriją, tačiau šios šalies paklausa Europos produktams pasirodė daug didesnė nei jos pardavimo pajėgumai.
Didelę įtaką Rytų vežėjams turi europietiški degalų emisijos standartai. Jų krovininių automobilių parkas nėra pritaikytas prie ES reikalavimų, o mokesčių už neigiamą poveikį aplinkai dydis yra per didelis ir taip nemažai finansinių prievolių turintiems vežėjams.
Rimta rytinių bendrovių plėtros Europoje kliūtimi yra ir jų neigiamas įvaizdis. Būtent šių šalių vairuotojai yra skatinami manipuliuoti tachografais.
Europos Sąjungos įtaka
Vakarų rinkos labai didele dalimi pačios prisideda prie konkurencijos tarp Rytų Europos vežėjų padidinimo. Minimalaus atlyginimo įvedimas ar draudimai nakvoti kabinose tai nemaža finansinė našta šioms bendrovėms, kas verčia jas trauktis iš šių regionų ir grįžti į vietines rinkas. Tas savo ruožtu sukelia kainų mažinimą ir vis įnirtingesnę kovą dėl užsakymų.
Situacija gali pasikeisti atsiradus Kelių Paketui, kuris apima naują kabotažo, minimalaus atlyginimo ir nakvojimo kabinose reglamentavimą. Egzistuoja pavojus, kad Vakarų Europos atstovai uždarys kelius savo rytiniams vežėjams ir tuo pačiu padidins bendradarbiavimą su Ukraina įvedus bevizį režimą ir pritaikius šios šalies Muitinės kodeksą prie Konvencijos dėl prekių apyvartos formalumų supaprastinimo reikalavimų.
