Krova per septynis šių metų mėnesius sumenko visuose Baltijos valstybių didžiuosiuose uostuose, didžiausia ji išliko Klaipėdos uoste, kuris pagal krovą – ketvirtas Baltijos jūros rytinėje pakrantėje, rodo jo direkcijos paskelbti duomenys.
Sausį-liepą Klaipėdos uoste perkrauta 25,919 mln. tonų krovinių – 5,5 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai.
Krova Rygos uoste sunyko 26,9 proc. iki 13,665 mln. tonų, Ventspilio – 41,5 proc. iki 7,826 mln. tonų, Liepojos – 13,0 proc. iki 3,548 mln. tonų.
Būtingės terminale naftos sausio-liepos mėnesiais perpilta 20,5 proc. mažiau nei prieš metus – 4,453 mln. tonų.
Talino jungtinis uostas krovos per septynis šių metų mėnesius duomenų nepaskelbė. Estijos statistikos departamento duomenimis, visuose šalies uostuose per šį laikotarpį perkrauta apie 21,6 mln. tonų krovinių – 0,1 mln. tonų mažiau nei pernai tuo pat metu.
Baltijos jūros rytinėje pakrantinė pagal krovos apimtis pirmauja Rusijos uostai. Krova Ust Lugos uoste sausį-liepą sumenko 1,4 proc. iki 61,202 mln. tonų, Primorsko – 11,1 proc. iki 31,771 mln. tonų, Sankt Peterburgo – 1,5 proc. iki 34,581 mln. tonų.
Krova Kaliningrado uoste šiemet sumažėjo 5,8 proc. iki 6,279 mln. tonų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.