Krovinių gabenimo kainos iš Kinijos mažėja. Kaip tai paveiks prekių kainas?

Vidutinis skaitymo laikas 7 minutės

Dėl sulėtėjusios gamybos ir uostų darbo Kinijoje rekordinių aukštumų pakilusi prekių gabenimo jūriniais konteineriais kaina šiek tiek atslūgo, tačiau nesitikima, kad ji grįš į buvusį lygį – kelis kartus didesnis įkainis tampa nauja realybe. Pingantis gabenimas iš Kinijos yra per menkas pokytis, kad galėtų daryti įtakos prekių kainoms Lietuvoje.

Krovinių gabenimo kainos iš Kinijos mažėja. Kaip tai paveiks prekių kainas?
Klaipėdos uosto krova

Lietuvos analitikai sako, jog pernai rudenį pašlijus Lietuvos ir Kinijos prekybos santykiams kiniškų prekių importo į Lietuvą apimtys išliko panašios kaip prieš metus, tuo metu eksportas iš Lietuvos smarkiai sumenko ir yra „arti nulio“. 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Vidmantas Janulevičius sako, kad atsigabenti konteinerį iš Kinijos į Klaipėdą arba kitą Baltijos regiono uostą dabar kainuoja 14-15 tūkst. JAV dolerių. Piko metu kaina siekė apie 20 tūkst. JAV dolerių. 

„Taip, kainos pradėjo pigti, šiandien ji siekia apie 14-15 tūkst. JAV dolerių, bet tai toli gražu ne ta kaina, kuri buvo 2020-ųjų pavasarį, kai konteinerio gabenimas kainavo 1,8 tūkst. dolerių“, – sakė V. Janulevičius.

Prekių gabenimo terminas, anot jo, sutrumpėjo nedaug – pernai jis buvo pailgėjęs iki rekordinių 12 savaičių, o šiuo metu konteineris tuo pačiu maršrutu atkeliauja per 8-10 savaičių: „Geriausiais laikais būdavo 5 savaitės, šiuo metu 8-10 savaičių. 

Logistikos bendrovės „Onzė“ direktorė Rasa Mišelinskė sako, kad konteinerinių laivų paslaugų kainos piką buvo pasiekusios praėjusių metų rudenį, kai už 40 pėdų konteinerio pristatymą tarp pagrindinių Kinijos uostų ir Klaipėdos teko mokėti iki 16 tūkst. JAV dolerių. Kainos mažėjimas fiksuojamas nuo 2022-ųjų pradžios – dabar gabenimas iš Kinijos į Lietuvą kainuoja apie 11,5 tūkst. JAV dolerių.  

„Prasidėjus šiems metams kainos po truputį pradėjo mažėti, tai lėmė susinormalizavusi rinka, apribojimų atlaisvinimas daugelyje pasaulio šalių. Šiandien konteinerio atvežimas iš Kinijos į Lietuvą kainuoja apie 11,5 tūkst. JAV dolerių“, – sakė ji.

2021 metų pabaigoje 40 pėdų konteinerio gabenimas kainavo 13,8 tūkst., o 20 pėdų – 7,6 tūkst. JAV dolerių, 2020 metų gruodį – atitinkamai 5,8 tūkst. ir 3,3 tūkst. JAV dolerių, o 2019-ųjų gruodį – atitinkamai 1,8 tūkst. ir 1,49 tūkst. JAV dolerių.

Padės karas Ukrainoje

LPK prezidento V. Janulevičiaus teigimu, konteinerių gabenimo kainos iki šių metų pabaigos turėtų dar labiau sumažėti – tai lemia dėl karo Ukrainoje sumažėjusi prekių paklausa ir krovinių srautų pokyčiai pasaulinėje rinkoje, pirmiausia sumažėjęs gabenimas tarp Kinijos ir JAV. 

„Pirma, sumažėjo ir paklausa, susijusi su dabartine aplinka, karu Ukrainoje. Antra, prekių srautų žemėlapis truputį pasikeitė, nes anksčiau daugiausiai konteinerių iš Kinijos keliavo į JAV, o dabar šiam maršrutui tiek konteinerių nereikia. Iš logistikos specialistų girdime, kad gabenimas tarp Kinijos ir JAV šiek tiek pristojo, atsirado daugiau laisvesnių konteinerių, galbūt dėl to atpigo tiekimas į Europą“, – V. Janulevičius.

Mišelinskės teigimu, tikėtis tokių kainų, kokios buvo 2019 ar 2020 metais, bent jau artimiausiu metu tikrai neverta, o viena priežasčių – karas Ukrainoje ir galimos Rusijos sankcijos Europos Sąjungai.

„Dėl sankcijų Rusijos orlaiviams jau dabar smarkiai pakilo oru transportu gabenamų krovinių kainos. Nemaža dalis krovinių iš Azijos vyksta geležinkeliu, kurio tranzitas vyksta per Rusiją, Baltarusiją. Jei nutiktų taip, kad Rusija paskelbtų sankcijas ir nebeleistų Europos krovinių gabenti per jos teritoriją, visas šis srautas persikeltų į jūrinius krovinius, srautas dėl to padidėtų ir kainos atitinkamai kiltų dėl vietų trūkumo“, – kalbėjo R. Mišelinskė.

Logistikos bendrovės vadovė taip pat primena, kad pervežimo paslaugų kainas greitai gali koreguoti nauji koronaviruso protrūkiai Kinijoje, kur rytiniuose šalies regionuose laikinai uždaromi uostai, sulėtėjo terminalų darbas.

Jos manymu, paslaugų kainos niekada negrįš į ikipandeminį lygį, o keliskart didesni įkainiai taps nauja norma. 

„Kainos į prieš pandemiją buvusį lygį jau tikriausiai negrįš niekada, pagal rinkoje tvyrančias nuotaikas tikėtina, jog nauja norma taps 10 tūkst. JAV dolerių už 40 pėdų konteinerį ir 5 tūkst. JAV dolerių už 20 pėdų konteinerį. Reikia įvertinti ir infliaciją, ir brangstantį kurą, ir daug kitų faktorių“, – sakė R. Mišelinskė.

V. Janulevičius atkreipė dėmesį į dar vieną aplinkybę, kuri gali mažinti kainą, – aplinkosaugos reikalavimus į Europos uostus įplaukiantiems laivams, kuriems nustatyta išmetamo anglies dvideginio kiekio riba, – nemažai jų viršijo nustatytą normą, todėl negalėjo įplaukti į uostus. 

„Reikėjo perdaryti nemažai laivų, jau daugiau nei trečdalis jų yra perdaryti, tai irgi šiek tiek prisidėjo prie konteinerių gabenimo pokyčių. Artimiausiu metu dar apie trečdalis laivų bus perdaryti, kad galėtų įplaukti į Europos uostus. Taivano, Kinijos, Japonijos laivai bus pritaikyti naujajam standartui“, – sakė V. Janulevičius. 

Importuojamų prekių kainos

Prekybininkai aiškina, kad toks konteinerių gabenimo pigimas skirtingai veikia importuojamų prekių kainas. Anot automobilių dalimis prekiaujančios bendrovės „Signeda“ tiekimo vadovo Vido Aleknos, tai priklauso nuo prekės.

„Vienareikšmio atsakymo negali būti, transportavimo kaina galutinei gaminio kainai gali turėti skirtingą įtaką. Brangesnėms prekėms toks konteinerio atpigimas bus niekinis, pigesnėms – gali šiek tiek pasijausti“, – sakė jis.

V. Aleknos teigimu, net ir nedidelę naudą dėl atpigusio konteinerių pervežimo užgoš žaliavų ir prekių brangimas kilmės šalyje, todėl galutinė prekės kaina Lietuvoje dėl to vargu ar gali būti mažesnė.

„Teigiamą efektą, jeigu jis ir bus, bus galima matyti nebent vasarą, nes tik tada atkeliaus šiuo metu užsakytos prekės. Bet jį niekais verčia prekių ir žaliavų brangimas pačioje Kinijoje“, – sakė V. Alekna.

Eksportas žymiai sumažėjo

Janulevičiaus teigimu, pernai rudenį prasidėjusių Lietuvos ir Kinijos prekybos trukdžiai vis dar juntami, ne visos prekės sėkmingai pasiekia Lietuvą.

„Įvairios plataus vartojimo, buitinės prekės iš Kinijos į Lietuvą važiuoja be sustojimo, tačiau tai, kas susiję su specifiniais technologiniais, pramoniniais ir komponentiniais dalykais, deja, tai dar neatsistatė, tiekimas nevyksta, vyksta su didelėmis išlygomis, vėlavimais, o kartais be jokių paaiškinamų priežasčių užsakymai yra neįvykdomi, jeigu tai yra siuntimas į Klaipėdos uostą laivais arba geležinkeliu“, – teigė V. Janulevičius.

Anot SEB banko analitiko Tado Povilausko teigimu, esminių permainų Lietuvos ir Kinijos prekyboje pastaruoju metu neįvyko, 

„Kalbant apie Kinijos ir Lietuvos prekybinius santykius reikia remtis abiejų šalių oficialiais duomenimis – naujausius turime vasario mėnesio. Jie rodo, kad esminių permainų nėra – importas iš Kinijos nesustojo, o lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kiniją yra arti nulio. Tikėtis, kad kažkas labai stipriai keistis kovą ar balandį, negalima“, – teigė T. Povilauskas.

Jo pateiktais Kinijos muitinės duomenimis, vasarį Kinija Lietuvai pardavė prekių už 122 mln. eurų, o įsivežė už 8 mln. eurų. Pernai tuo pačiu metu kinai į Lietuvą eksportavo už 127 mln. eurų, o importavo už 39 mln. eurų.

Klaipėdos uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas praėjusią savaitę teigė, kad per uostą į Lietuvą kiekvieną mėnesį šiemet atkeliauja maždaug 100 tūkst. tonų krovinių iš Kinijos, šis srautas šiemet, palyginti su 2021-aisiais, yra beveik nepakitęs.   

Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Populiariausi
komentarai
0 komentarai
Naudotojas pašalintas
Populiariausi