Per pirmuosius šešis 2023 m. mėnesius geležinkelio maršrutu iš Kinijos į Vakarus buvo pervežta 350,7 tūkst. TEU, t. y. 14,4 proc. daugiau nei pernai.
„UTLC Eurasian Rail Alliance“ (ERA), Kazachstano, Rusijos ir Baltarusijos nacionalinių geležinkelių konsorciumas, kuriam tenka 95 proc. vežimų tarp Kinijos ir Eurazijos, pabrėžia, kad matomas krovinių apimties nukreipimas. Užuot vykę į Europos Sąjungą, jie pirmiausia vyksta į Rusiją ir kitas EAES šalis.
Per pirmuosius šešis 2023 m. mėnesius Kinijos-Europos-Kinijos maršrutu pervežta 144,1 tūkst. TEU krovinių. Tai sudaro 32,5 proc. viso UTLC ERA konsorciumo pervežto kiekio. Prieš metus šiuo maršrutu buvo pervežta 221,13 tūkst. TEU ir tai sudarė net 72 proc. viso konsorciumo pervežto kiekio.
Tuo tarpu krovinių srautas iš Kinijos į Europą, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 51,2 proc. – nuo 143,9 tūkst. TEU iki 73,7 tūkst. TEU. Priešinga kryptimi (iš Europos į Kiniją) krovinių sumažėjo 49 proc. – nuo 77,3 tūkst. TEU 2022 m. I pusmetį iki 40,3 tūkst. po vienerių metų.
Pagrindinė tokio drastiško nuosmukio priežastis, žinoma, yra karas Ukrainoje ir jo padariniai. Iš tiesų, ES priimtame sankcijų pakete nustatytas draudimas importuoti įvairias prekes, kai jos vežamos tranzitu per Rusiją.
Tačiau tai tik viena medalio pusė. Nors karas Ukrainoje neigiamai paveikė transporto apimtį tarp Kinijos ir Europos, jo nuosmukį lėmė didesnė problema – Kinijos ir ES prekybos santykių krizė. 2023 m. sausio-gegužės mėn. dviejų ekonomikos milžinių apyvarta siekė 314 mlrd. dolerių. Pernai tuo pačiu laikotarpiu tai buvo net 340 mlrd. dolerių.
Šį apyvartos sumažėjimą lėmė ES pusė. Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius Kinijos eksportas į ES, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 11 proc. O ES eksportas į Kiniją padidėjo 1,3 proc. Akivaizdu, kad pasaulinis ekonomikos sulėtėjimas Europoje jaučiamas daug stipriau. Kinijos vartotojai ne taip smarkiai sumažino savo išlaidas prekėms iš Europos.
Naujos kryptis
Savo ruožtu siuntų tarp Kinijos ir Eurazijos ekonominės sąjungos (EAS) šalių apimtis 2022 m. liepos mėn. – 2023 m. birželio mėn. smarkiai išaugo.
Pavyzdžiui, krovinių srautas tarp EAS šalių ir Kinijos per metus pagal apimtį išaugo 177 proc. (iki 103,6 tūkst. TEU), iš Kinijos į Rusiją – 122,3 proc. (iki 105,9 tūkst. TEU), o krovinių srautas tarp Kinijos ir Baltarusijos padidėjo nuo nežymaus 356 TEU kiekio iki 26,9 tūkst. TEU.
Verta pažymėti, kad geležinkelio maršrutas iš Kinijos per pastaruosius kelis ketvirčius prarado savo patrauklumą. Pagrindinė priežastis – pagerėjęs jūrų transporto kainų konkurencingumas.
Nors 2022 m. birželį vidutinis konteinerių tarifas iš Kinijos į Europą buvo apie 7,3 tūkst. dolerių už 40 pėdų konteinerį (FEU), šių metų sausį jis buvo šiek tiek mažesnis nei 2,1 tūkst. dolerių, o birželį – tik 1,57 tūkst. dolerių už FEU. Per tą patį laikotarpį ERAI geležinkelių tarifas pakito nedaug. 2022 m. birželio mėn. kaina buvo 2 987 dolerių už FEU, o lygiai po metų – 2 944 dolerių.
Vertinant tarp Kinijos ir Europos abiem kryptimis gabenamų krovinių struktūrą, dominuoja trys kategorijos – elektros ir ryšių įranga, mechaninė įranga, mašinos ir kompiuteriai bei automobiliai. Kartu šie produktai sudarė 49 proc. abiem kryptimis tarp Senojo žemyno ir Kinijos gabenamo krovinio kiekio. Prieš metus šios trys kategorijos taip pat užėmė pirmąsias tris vietas, tačiau tuo metu jos sudarė 39 proc. pervežto krovinio kiekio.
Vartai į Europą tebėra Lenkijoje
Nepaisant karo Ukrainoje ir alternatyvių (ne per Rusiją, Ukrainą ar Baltarusiją) geležinkelio maršrutų iš Kinijos į Europą paieškų, Malaševičės terminalas tebėra vartai iš Kinijos į Europą.
Čia baigiasi keturi pagal apimtis dominuojantys maršrutai minėtame susisiekime. Iš ten prekės toliau platinamos klientams Vakarų Europoje. Maršrutai, vedantys tiesiai į Vakarus, yra mažiau populiarūs. Svarbiausias maršrutas iš Kinijos į Europą yra maršrutas iš Siano (X’ian), kuriuo į Malaševičės terminalą pervežta 25,6 tūkst. TEU, po jo seka maršrutas iš Čengdu (14,5 tūkst. TEU), o paskutinę vietą ant pakylos užima Čongčingas (9 tūkst. TEU).
