TransInfo

Kur mušasi ES su Rusija, ten naudos gauna… Baltarusija

Vidutinis skaitymo laikas 6 minutės

Baltarusijos vežėjai prognozuoja gerą konjunktūrą šalies transporto sektoriui. Rinka pagaliau prisitaikė Rusijos ir ES tarpusavio sankcijoms. Vietiniai vežėjai perima Europos krovinius, pakelia kainas už savo paslaugas (Europa vis tiek mokės), investuoja į transporto priemones. Galiausiai Baltarusija pastebėjo, kad būdama tranzito šalis, gali gauti daug naudos iš bendradarbiavimo su Sąjunga i tuo pačiu metu pasinaudoti Rusijos prekybos karu su Vakarų pasauliu.

– Prie sankcijų jau visi priprato ir supranta šito žaidimo taisykles. Rusijos ir Vakarų prekybos ginčuose dalyvaujančių šalių ekonomika klesti, naftos kaina rodo teigiamą dinamiką, politinių sukrėtimų rinkose aplink jų nėra – vertina situaciją Aleksandras Maškancevas, transporto kompanijos, priklausančios R Group, OOO Rising pardavimų skyriaus vadovas.

Šiuo metu Baltarusiai daugiausia dėmesio skiria automobilių parko, kuris yra gana apgailėtinos būklės, atnaujinimui ir plėtrai. Pavyzdžiui, vidutinis transporto priemonių amžius ES yra 11,7 metai, o Baltarusijoje, remiantis įvairiais šaltiniais, 18-20 metai (kaip Rusijoje ir Ukrainoje). Lėšos investicijoms ir transporto priemonėms Baltarusijos vežėjai gauna dėka padidėjusių transporto paslaugų kainų. Jų padėtis yra tokia gera, kad traktorių ir puspriekabių gamintojai šiais metais gavo užsakymus 6-9 mėnesiams į priekį.

Tuo pačiu metu prasidėjo aštri konkurencija rinkoje – vežėjai nori ne tik atnaujinti sunkvežimių parką, bet ir padidinti savo rinkos dalį. Noras didinti šio sektoriaus konkurencingumą dar daugiau jį išplečia. Transporto įmonės dalyvauja lenktynėse dėl pozicijos – organizuoja darbuotojų mokymą, tobulina verslo procesus, įgyvendina šiuolaikines pardavimo praktikas, investuoja į IT sprendimus.

Didžiausią naudą gauna tie, kurie pasinaudoja galimybe ir išplečia paslaugų apimtį gabenant papildomų rūšių krovinius, jie atveria naujas kryptis, gerina paslaugų kokybę ir atkreipia dėmesį į sąnaudų optimizavimą. Pasak „Rising” bendrovės ekspertų, šiais metais Baltarusijos vežėjai ne konkuruoja su Europos Sąjungos įmonėmis, kaip anksčiau, bet su įmonėmis iš savo rinkos.

Tačiau kenčia šaldymo sektorius

Šiuo metu ES – Rusijos maršrutais praranda labiausiai tie, kurie tiekia krovinius šaldytuvais. Palyginus su praėjusių metų krovinių vežimo tarifais, 2018 m. šaldytų krovinių kainos sumažėjo vidutiniškai 10-20 proc. ir pasiekė tento transporto kainų lygį. Tai yra praėjusių metų vaisių nederliaus Europoje rezultatas ir sugriežtintos produktų kontrolės Rusijos pasienyje pasekmė.

– Baltarusijos vežėjams vis dar trūksta transporto (šaldytuvais – redakcijos pastaba) leidimų. Mes turime per mažai Europos leidimų. Yra didelis deficitas Rusijos I ir II kategorijų leidimams, taip pat Kazachstano ir Uzbekistano leidimams. Žinoma, tai verčia mus pritaikyti savo verslo strategiją. Tokiomis aplinkybėmis Europos bendrovės gali tikėtis vyriausybės paramos, to deja nėra Baltarusijoje. Būtent todėl Baltarusiai negali atlaikyti užsienio kompanijų konkurencinio spaudimo – tikina Aleksandras Maškencevas.

Norėdami išlikti rinkoje, kai kurios logistikos įmonės pradėjo keisti pramonės sektorių. Pavyzdžiui, „Fabeas” grupė, kuri anksčiau siūlė daugybę transporto ir logistikos paslaugų, nusprendė šiek tiek pakeisti savo specializaciją.

– Mes sąmoningai palikome kompleksiškų frachtų vežimo rinką, nes dėl krovinių skaičiaus sumažėjimo, apribojimų, sankcijų ir embargo pradėjome konkuruoti ne tiek su logistikos kompanijomis, kiek su pačiais vežėjais – sako Andrejus Poddubskis, „Fabeas” vadovas. Grupė daugiausia dėmesio skyrė jūros ir oro transportui, taip pat tiesioginiam geležinkelių transportui iš Kinijos.

Kitas transporto plėtros etapas

Pasak ekspertų, geras laikotarpis netruks ilgai. Galbūt ateinančiais metais sektorius turės prisitaikyti dar kartą, prie savo išsivysčiusių įmonių ir jų aukštos kokybės paslaugų.

– Netrukus pagrindinė Baltarusijos logistikos kompanijų kryptis bus skaitmeninė ekonomika, ar tiksliau – gebėjimas prisitaikyti prie jos ir sukurti pigų ir patogų būdą aptarnauti klientus – sako Andrejus Poddubskis. Jis priduria, kad didelių žaidėjų atsiradimas nebus galimas. – Kol kas Baltarusija dar nėra patraukli investuotojams ir kol kas nėra tikėtina, kad rinkoje pasirodys didelis užsienio kapitalas – priduria jis.

Tačiau netrukus situacija gali pasikeisti. Vietiniai vežėjai jau ilgą laiką lobizuoja dėl taisyklių ir mokesčių pakeitimo, taip pat už logistinės infrastruktūros plėtrą, kuri pritrauktų užsienio investuotojų dėmesį.

Šiuo metu Baltarusijos logistikos centrai siūlo 812 tūkst. m² A klasės sandėlio vietos, iš kurių 653 000 m² tai bendrojo naudojimo sandėliai, 107 tūkst. m² – laikino saugojimo sandėliai ir muitinės sandėliai, ir 53 tūkst. m² – šalto saugojimo patalpos.

Šių metų pabaigoje šalies valdžios institucijos planuoja padidinti A klasės sandėlių plotą iki 900 000 m². Iki 2019 m. pabaigos šis skaičius turėtų padidėti iki 1 milijono m².

– Baltarusai pastebėjo savo potencialą rinkoje, pastebėjo, kad daug praranda. 2017m. gruodžio mėnesį Baltarusija priėmė sprendimą, kuriame užsibrėžia visos pramonės vystymosi tikslus per ateinančius 18 metų. Per šiuos 18 metų planuojama dvigubai padidinti logistikos apyvartą, išplėsti sandėlio plotą, keisti verslo aplinką ir sandėliavimo logistikai ir vežėjams bei pritraukti verslą – cituoja Gžegožą Šeneiko, ekspedijavimo įmonės savininko Go Logis Newseria portalas.

Dar šiais metais Baltarusiai pastatys didelį logistikos centrą su 5,7 tūkst. m² sandėliavimo plotu, šalia sienos kirtimo Bobrovniki-Bierestovica. Savo ruožtu, šalia sienos kirtimo su Lietuva – Kamenyj Log, netrukus bus pastatytas transporto ir logistikos centras su 18 tūkst. m² sandėliavimo plotu. O netoli Vitebsko bus pastatytas logistikos kompleksas Bremenas-Orša, kuris apims sandėlius ir terminalus. Kompleksas bus pastatytas 230 hektarų plote.

– Baltarusija turi galimybę tapti Eurazijos Sąjungos logistikos centru. Tai ypač įmanoma, nes kitoje ES sienos pusėje jie yra toje pačioje padėtyje, kaip Lenkija Europos Sąjungoje, tai reiškia, kad jie yra vartais į Rytus nes priklauso vienai ekonominei zonai su Rusija ir Kazachstanu. Rinka yra didelė ir turi puikias perspektyvas – priduria Gžegožas Šeneiko.

Paantraštės