TransInfo

Lietuva atsisakė suteikti 3 tūkst. leidimų Uzbekistano vežėjams. “Linava”: “dėl to Lietuva patirs keliasdešimties milijonų Eur nuostolius”

Lietuva nesuteikė papildomų 1,5 tūkst. trišalių ir 1,5 tūkst. tranzitinių kelionės leidimų Uzbekistano vežėjams. “Linavos” teigimu, kad didelė klaida, nes mūsų šalis patirs keliasdešimties milijonų Eur nuostolius, augins Lenkijos ir Latvijos biudžetų pajamas, ir Lietuvos kaip tranzito šalies konkurencingumą užsienio rinkose.

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės

Asociacijos teigimu, Uzbekai rankų nenuleidžia – kreipsis į atsakingas Lietuvos institucijas dėl greitesnio vilkikų vairuotojų įdarbinimo lietuvių transporto įmonėse, prašys sutrumpinti biurokratines procedūras ir apsikeisti kelionės leidimais. Šiuos planus išreiškė susitikimuose su „Linava“ dalyvavę Uzbekistano darbo migracijos agentūros atstovai ir vežėjų asociacija „AirCUZ“. 

“Jie tikisi, jog būtent taip pavyks surasti greitesnių sprendimų įdarbinant tarptautinę kvalifikaciją turinčius profesionalius vilkikų vairuotojus Lietuvos transporto įmonėse ir greičiau gauti trūkstamus tranzitinius kelionės leidimus”, – praneša “Linava”.

Anot „Linavos“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, net iki pusmečio užsitęsianti biurokratija dėl Uzbekistano vairuotojų įdarbinimo atima ne tik galimybes užpildyti trūkstamas darbo vietas transporto įmonėse, kas ypač svarbu pasibaigus metiniam kvotų limitui, bet ir riboja tarptautines konkurencines transporto verslo galimybes. Vilkikų vairuotojai nelaukia ir vietoje Lietuvos įsidarbina kitų šalių transporto įmonėse.

Pasak jo, Lietuvos vežėjų įmonės galėtų įdarbinti 30 tūkst. šios trūkstamos profesijos atstovų. Tik tai padaryti trukdo “įdarbinimo procedūros, kurios ypač ilgos ir sudėtingos, lyginant su kitomis šalimis”.

„Deja, bet dabar įdarbinimo procedūros Lietuvos transporto įmonėse yra pernelyg ilgos, o patys uzbekai patvirtino, kad būtent dėl to Centrinės Azijos šalių vilkikų vairuotojai nelaukia. Mūsų šalies vežėjai, net ir sutarę konkrečias darbo sąlygas, dažniausiai lieka „ant ledo“, nes vilkikų vairuotojai iš tolimųjų šalių nelaukia tiek ilgai, kol Lietuvoje bus sutvarkytos procedūros ir įsidarbina ten, kur mažiau biurokratijos, greitesni įdarbinimo terminai. Pavyzdžiui, iki mėnesio. Trumpai tariant, kitose šalyse, bet ne Lietuvoje“, – teigia Z. Buivydas.

Asociacijos inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andriaus Burbos teigimu, nors Lietuvos susisiekimo ministerijos atstovai bendrauja su Uzbekistano atstovais, bet nėra jokių realių sprendimų, o dėl to per metus galima prarasti net iki keliasdešimtis milijonų Eur.

„Per metus dėl tokios politikos Lietuva gali prarasti keliolika ar net keliasdešimt milijonų Eur, kurie nukeliauja į kaimynines valstybes. Taip yra todėl, jog negavę reikiamų kelionės leidimų iš mūsų tranzitui, jie juos gauna iš kaimynių Lenkijos bei Latvijos. Kaip mes galime save laikyti tranzitine valstybe, jei savo partneriams neduodame net kelionės leidimų tranzitu vykti per mūsų šalį?“, – teigia jis. 

“Linavos” duomenimis, kazachams Lietuva suteikė 3 tūkst.  bendrųjų leidimų, kirgizams – 120 bendrųjų, tadžikams – 80 bendrųjų kelionės leidimų, kurie suteikia teisę šių šalių vežėjams vykti per Lietuvą tranzitu. Lietuva iš šių Uzbekistano yra gavusi 1,5 tūkst. tranzitinių ir 1,5 tūkst. trečiųjų šalių, Kazachstano – 5,5 tūkst. dvišaliams ir tranzitiniams pervežimams ir 2,5 tūkst. trišaliams pervežimams, Kirgizijos – 300 bendrųjų ir po 120 trečiųjų šalių leidimų, Tadžikistano – 250  dvišalių leidimų ir 150 trečių šalių leidimų. 

Paantraštės