Pasiūlymai išdėstyti rugsėjo 4 d. parengtame aštuonių puslapių BGL pozicijos dokumente, skirtame galimiems ES transporto taisyklių paketo „Transport Omnibus“ pakeitimams.
Kol kas tai nėra Europos Komisijos teisėkūros pasiūlymas ir nė viena iš šių nuostatų nėra patvirtinta. Tačiau jeigu bent dalis idėjų būtų perkelta į ES teisę, jos būtų tiesiogiai aktualios ir Lietuvos tarptautinio transporto įmonėms.
Sienų kirtimus siūlo stebėti centralizuotai
Antrosios kartos išmanieji tachografai jau automatiškai fiksuoja, kada sunkvežimis kerta valstybės sieną. BGL siūlo žengti toliau – šiuos duomenis automatiškai perduoti į bendrą Europos Komisijos valdomą informacinę sistemą. Prie jos galėtų jungtis valstybių narių kontrolės institucijos.
Tokiu atveju pareigūnai matytų ne vien atskirą sunkvežimio patikros momentą, bet ir platesnį jo judėjimo tarp ES valstybių vaizdą. Sistema galėtų automatiškai pažymėti didesnės rizikos atvejus, pavyzdžiui, kai transporto priemonė neįprastai ilgai arba dažnai eksploatuojama kitoje šalyje.
Tokie duomenys galėtų būti naudojami tikrinant, ar laikomasi kabotažo, vairuotojų komandiravimo ir transporto įmonių įsisteigimo reikalavimų.
Lietuvos vežėjams tai būtų ypač aktualu. Šalies transporto bendrovės didelę dalį veiklos vykdo tarptautinėje rinkoje, todėl jų sunkvežimiai reguliariai kerta kelių ES valstybių sienas. Centralizuota duomenų analizė leistų kontrolės institucijoms vertinti ne pavienes keliones, o transporto priemonės veiklos modelį ilgesniu laikotarpiu.
BGL siūlo dėl to keisti ES reglamentą Nr. 165/2014 dėl tachografų.
Tačiau pozicijos dokumente kol kas nėra aiškiai apibrėžta, kiek laiko tokie duomenys būtų saugomi, kurios institucijos galėtų juos matyti ir kokie būtų taikomi komercinės bei asmens informacijos apsaugos reikalavimai.
Pareigūnai galėtų matyti daugiau duomenų iš kitų ES šalių
Dar viena BGL idėja – visoje ES veikianti informacinė sistema, kuri leistų kelių kontrolės pareigūnams elektroniniu būdu gauti informaciją iš kitų valstybių nacionalinių registrų.
Joje galėtų būti prieinami vairuotojo pažymėjimo ir profesinės kvalifikacijos duomenys, vairuotojo kortelės ir tachografo įrašai, techninės apžiūros informacija, ADR mokymų pažymėjimai bei transporto įmonių rizikos reitingai.
Pavyzdžiui, Lietuvos sunkvežimį tikrinantis pareigūnas Vokietijoje ar Prancūzijoje galėtų tiesiogiai sistemoje pasiekti Lietuvoje saugomus duomenis. BGL argumentuoja, kad toks modelis pagreitintų patikras ir padėtų vienodžiau taikyti ES taisykles.
Kita vertus, vežėjams tai reikštų, kad kontrolės institucijos skirtingose valstybėse galėtų greičiau palyginti daugiau duomenų ir lengviau nustatyti neatitikimus.
Pakrovimą ir iškrovimą reikėtų žymėti tachografe
Vienas praktiškiausių pasiūlymų tiesiogiai paliestų vairuotojų kasdienį darbą. BGL siūlo nustatyti prievolę tachografe registruoti kiekvienos pakrovimo ir iškrovimo operacijos pradžią bei pabaigą.
Techninės galimybės tokius duomenis fiksuoti antrosios kartos tachografų įrenginiuose jau egzistuoja. Nauja būtų tai, kad toks žymėjimas taptų privalomas.
Kontrolės institucijos tuomet turėtų papildomą informacijos sluoksnį: būtų galima lyginti transporto priemonės buvimo vietą, sienų kirtimus, vairuotojo darbo laiką ir pakrovimo bei iškrovimo operacijas. Vežėjams tai reikštų tikslesnę operacijų apskaitą, tačiau vairuotojams – ir daugiau privalomų veiksmų naudojantis tachografu.
Poilsį ne kabinoje tektų įrodyti
BGL siūlo griežčiau kontroliuoti ir įprastą kassavaitinį vairuotojų poilsį. Pagal galiojančias ES taisykles įprasto kassavaitinio poilsio negalima praleisti sunkvežimio kabinoje. Asociacija siūlo nustatyti, kad patikros metu vairuotojas arba transporto įmonė turėtų pateikti įrodymus, jog toks poilsis iš tiesų buvo praleistas ne transporto priemonėje.
Kokie konkrečiai dokumentai galėtų būti laikomi pakankamu įrodymu, kol kas nenurodyta. BGL siūlo, kad priimtinas jų formas vėliau nustatytų Europos Komisija. Jeigu toks reikalavimas būtų priimtas, Lietuvos tarptautinio transporto įmonėms tektų sistemiškiau saugoti informaciją apie vairuotojų apgyvendinimą ir poilsio vietas.
Komandiravimo deklaracijos taptų tikslesnės
Keisti siūloma ir vairuotojų komandiravimo deklaracijų tvarką. Šiuo metu deklaracija gali galioti iki šešių mėnesių. BGL nuomone, joje turėtų būti nurodyti konkretūs planuojami komandiravimo laikotarpiai kiekvienoje priimančiojoje valstybėje.
Jei vėliau atsirastų papildomų darbų, kuriems taikomos komandiravimo taisyklės, deklaraciją reikėtų pakeisti. Kontrolės institucijoms tai leistų paprasčiau patikrinti, ar konkrečiu momentu vairuotojo vykdyta veikla atitiko deklaruotą komandiruotę.
Vežėjams tai reikštų priešingą efektą – reikėtų tiksliau derinti administracinius dokumentus su realiais užsakymais ir jų pokyčiais.
Vairuotojų iš trečiųjų šalių kvalifikaciją siūlo pripažinti lengviau
Kita didelė BGL pasiūlymų grupė susijusi su profesionalių vairuotojų trūkumu ir jų kvalifikacija. Asociacijos vertinimu, Europoje trūksta beveik 500 tūkst. vairuotojų. BGL siūlo lankstinti taisykles, kurios reglamentuoja kvalifikacijos įgijimą, periodinius mokymus ir užsienyje gautų dokumentų pripažinimą.
Tai Lietuvos vežėjams itin aktuali tema, nes dalis sektoriaus darbuotojų samdoma iš ES nepriklausančių valstybių. Pagal BGL koncepciją vairuotojai privalomus kvalifikacijos tobulinimo kursus galėtų baigti bet kurioje ES valstybėje, nepriklausomai nuo to, kur dirba arba kur įgijo pradinę kvalifikaciją. Sistema galėtų apimti ir pripažintas trečiąsias valstybes.
Taip pat siūloma pripažinti už ES ribų įgytą pradinę kvalifikaciją bei baigtus mokymus, jeigu jų standartai kelių eismo saugumo, mokymo turinio, egzaminavimo, kokybės kontrolės ir sukčiavimo prevencijos srityse būtų panašūs į ES reikalavimus.
35 valandų mokymus siūlo lankstinti
BGL nori keisti ir periodinių kvalifikacijos mokymų organizavimą. Šiuo metu profesionalūs vairuotojai per penkerius metus turi baigti 35 valandų kvalifikacijos tobulinimo kursus. Asociacija siūlo leisti šį laiką skaidyti į ne trumpesnius kaip dviejų valandų modulius.
Visus mokymus taip pat siūloma leisti organizuoti elektroniniu būdu.
Per teorijos egzaminus kandidatams galėtų būti suteikta galimybė pasirinkti kalbą, kurią jie pakankamai gerai supranta. Kartu BGL siūlo sukurti visoje ES suderintą egzaminų klausimų banką. Tarptautines vairuotojų komandas turinčioms Lietuvos įmonėms lankstesnė mokymų vieta, kalba ir nuotolinių kursų galimybės galėtų sumažinti dalį administracinės naštos.
Patyrusiems vairuotojams – siūlymas atsisakyti periodinių mokymų
Dar radikalesnis pasiūlymas skirtas ilgai dirbantiems profesionaliems vairuotojams. BGL siūlo, kad daugiau kaip dešimt metų vairuotoju dirbęs ir du kartus kvalifikacijos tobulinimo kursus baigęs asmuo galėtų būti visam laikui atleistas nuo tolesnių periodinių mokymų. Tokiu atveju 95 kodas arba vairuotojo kvalifikacijos kortelė galiotų neribotai.
Asociacija taip pat siūlo valstybėms narėms suteikti galimybę tam tikrais atvejais leisti vairuotojams dirbti iki 90 dienų pasibaigus periodinio kvalifikacijos pažymėjimo galiojimui. Šią išimtį būtų galima taikyti, pavyzdžiui, laikinai į darbo rinką grįžtantiems pensininkams ar kitiems vairuotojams, siekiant mažinti darbuotojų trūkumą.
Tam tikromis sąlygomis laikinai galėtų būti pripažįstama ir profesinė kvalifikacija, įgyta kariuomenėje, policijoje, ugniagesių, civilinės saugos ar gelbėjimo tarnybose.
Su B kategorija – iki 7,5 tonos
BGL taip pat siūlo keisti vairuotojo pažymėjimų taisykles. Pagal asociacijos planą B kategorijos vairuotojo pažymėjimą turintys asmenys, įvykdę papildomas sąlygas, galėtų komerciniais tikslais vairuoti iki 7,5 tonos bendrosios masės transporto priemones.
Tarp galimų sąlygų minima ne trumpesnė kaip dvejų metų vairavimo patirtis ir papildomi praktiniai mokymai. Nulinės emisijos transporto priemonėms siūloma atsižvelgti ir į didesnę elektrinės pavaros sistemos masę, kad ji pernelyg nesumažintų transporto priemonės naudingosios apkrovos.
Toks pakeitimas būtų aktualus ne tik tarptautiniam transportui, bet ir Lietuvos miestų bei regioninei distribucijai, kur naudojamos lengvesnės komercinės transporto priemonės.
Lietuvos vežėjams – mažiau biurokratijos vienur, daugiau kontrolės kitur
BGL pasiūlymai kol kas yra tik vienos įtakingos Vokietijos transporto asociacijos pozicija, o ne patvirtintas ES reformų planas. Vis dėlto jų kryptis Lietuvos transporto įmonėms svarbi. Vairuotojų kvalifikacijos srityje siūloma daugiau lankstumo: paprastesnis užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimas, nuotoliniai mokymai, lankstesnė jų vieta ir papildomos egzaminų kalbos.
Tačiau tarptautinių reisų kontrolės srityje kryptis priešinga. Centralizuota tachografų duomenų analizė, išsamesnis pakrovimo ir iškrovimo dokumentavimas, tikslesnės komandiravimo deklaracijos ir pareiga pagrįsti kassavaitinio poilsio vietą reikštų daugiau duomenų ir griežtesnę jų patikrą.
Todėl Lietuvos vežėjams svarbu atskirti jau galiojančias taisykles nuo kol kas tik svarstomų idėjų. Automatinis sienų kirtimo fiksavimas jau yra ES kontrolės sistemos dalis, tačiau centralizuotas šių duomenų perdavimas ir analizė, naujos vairuotojų dokumentavimo pareigos bei siūlomi kvalifikacijos pakeitimai kol kas nėra įtvirtinti ES teisėje.
