- Patikra apėmė 40 užsienio sunkvežimių vairuotojų, oficialiai įdarbintų dviejose Lietuvos transporto bendrovėse.
- Vokietijos muitinės vertinimu, vairuotojai buvo visiškai įtraukti į Vokietijos įmonės veiklą ir dirbo pagal jos nurodymus.
- Bendradarbiavimas buvo įformintas rangos sutartimis, tačiau institucija nustatė, kad faktiškai tai buvo darbuotojų suteikimas, kuriam reikėjo leidimo.
- Lietuvos bendrovių vadovei skirta 20 tūkst. Eur bauda, Vokietijos verslininkui – 15 tūkst. Eur.
Pažeidimą nustatė prie Lėracho pagrindinės muitinės įstaigos („Hauptzollamt Lörrach“) veikiantis „Finanzkontrolle Schwarzarbeit“ – Vokietijos muitinės padalinys, kontroliuojantis, be kita ko, nelegalų darbą ir su juo susijusius pažeidimus.
Iš pradžių atrodė, kad Vokietijos transporto įmonė bendradarbiauja su dviem susijusiais Lietuvos vežėjais. Tačiau patikra parodė, kad sutartyse įformintas bendradarbiavimo modelis gerokai skyrėsi nuo faktinio darbo organizavimo.
Dokumentuose – Lietuvos darbdaviai, faktiškai – darbas Vokietijos įmonei
40 užsienio vairuotojų turėjo darbo sutartis su dviem susijusiomis Lietuvos transporto bendrovėmis. Vokietijos muitinės teigimu, faktiškai jie buvo visiškai įtraukti į Freiburgo regiono transporto įmonės veiklą ir dirbo tik pagal jos nurodymus.
Vokietijos verslininkas Lietuvos bendrovėms mokėjo sutartą sumą už kiekvieną vairuotoją. Iš šių lėšų buvo mokamas vairuotojų darbo užmokestis ir Lietuvoje privalomos socialinio draudimo įmokos.
Taigi problema kilo ne dėl to, kad vairuotojai oficialiai buvo įdarbinti kitoje ES valstybėje veikiančiose įmonėse. Vokietijos institucijoms esminis buvo faktinis bendradarbiavimo pobūdis – kas organizavo vairuotojų darbą ir kam jie buvo pavaldūs.
Rangos sutartys neatitiko faktinio darbo organizavimo
„Hauptzollamt Lörrach“ duomenimis, Lietuvos bendrovių vadovė žinojo, kad tokiam darbuotojų suteikimui reikalingas Vokietijos Federalinės darbo agentūros („Bundesagentur für Arbeit“) leidimas. Vis dėlto įmonių bendradarbiavimas buvo įformintas rangos sutartimis.
Pagal Vokietijos teisę rangos sutartis iš esmės reiškia, kad rangovas savarankiškai atlieka sutartą darbą arba įsipareigoja pasiekti konkretų rezultatą.
Muitinės pareigūnų vertinimu, pasirinktas sutartinis modelis sudarė įspūdį, kad vairuotojai nebuvo įtraukti į Vokietijos įmonės veiklą. Tačiau patikros metu, kaip skelbia „Hauptzollamt Lörrach“, nustatyta priešingai – vairuotojai dirbo Vokietijos įmonės struktūroje ir vykdė jos nurodymus.
Dėl šios priežasties bendradarbiavimo modelis buvo pripažintas neteisėtu darbuotojų suteikimu neturint privalomo leidimo.
Už 40 vairuotojų skirta 35 tūkst. Eur baudų
„Hauptzollamt Lörrach“ dviejų Lietuvos įmonių vadovei skyrė 20 tūkst. Eur baudą, o Vokietijos verslininkui – 15 tūkst. Eur. Bendra sankcijų suma siekia 35 tūkst. Eur. Abu sprendimai yra įsiteisėję.
Vertinant vien vairuotojų skaičių, bendra sankcijų suma gali pasirodyti palyginti nedidelė. 35 tūkst. Eur padalijus iš 40 vairuotojų, vienam vairuotojui tektų 875 Eur.
Tačiau tai nereiškia, kad Vokietijos teisėje už kiekvieną darbuotoją numatyta būtent tokio dydžio bauda. Institucijos paskelbtoje informacijoje nenurodyta, kaip tiksliai buvo apskaičiuotos sankcijos ar koks tokiais atvejais yra didžiausias galimas baudos dydis. Todėl vien iš galutinės 35 tūkst. Eur sumos negalima spręsti apie sankcijų griežtumą teisine prasme.
Svarbu ne sutarties pavadinimas, o faktinis darbo organizavimas
Šis atvejis parodo skirtumą tarp transporto ar kitos paslaugos užsakymo ir faktinio darbuotojų suteikimo kitai įmonei.
Vokietijos institucijoms vien sutarties forma nebuvo lemiama. Esminis klausimas buvo, kas praktiškai organizavo vairuotojų darbą, davė jiems nurodymus ir į kurios įmonės veiklą jie buvo integruoti.
Tai ypač aktualu kelių transporto sektoriuje, kuriame įprastas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir darbas su subrangovais. Riba tarp savarankiško paslaugų teikimo ir darbuotojų suteikimo gali lemti skirtingus teisinius reikalavimus ir atsakomybę.
Freiburgo regiono atvejis parodė, kad vien formalios įmonių tarpusavio sutarties nepakanka, jei faktinis darbo organizavimas neatitinka joje apibrėžtų santykių. Šiuo atveju patikra baigėsi įsiteisėjusiomis sankcijomis abiem pusėms – Lietuvos bendrovių vadovei ir vairuotojų darbą organizavusiam Vokietijos verslininkui.
