Trans.eu įmonės viceprezidento Bogdano Kostureko pranešimas neseniai surengtoje „HyperLOG“ konferencijoje Lodzėje komentuojamas visame Europos transporto sektoriuje. Ekspertas papasakojo apie kovą su skaitmeniniu, o dėl to nepatikimu krovinių ekspedijavimu.
Trans.INFO: Tai skambėjo kaip iššūkis skaitmeninėms ekspedijavimo įmonėms, ypač „Uber Freight“ įmonei, kuri keliomis akimirkomis anksčiau – toje pačioje konferencijoje – paskelbė apie savo veiklos pradžią Lenkijoje.
Bogdanas Kosturekas, Trans.eu viceprezidentas: Tai greičiau iššūkis rinkos užkariavimo modeliui, kurį „Uber Freight“ atstovauja. O tai sudaro, trumpai tariant, laikinų viliojančių krovinių įkainių ir greitų mokėjimų taikymas.
„Uber“ tam turi galingus išteklius, nes ji finansuojama iš Silicio slėnio lėšų. Pastaruoju metu tai labai gerai parodė savo analizėje investicinis bankas „Morgan Stanley“, nors aišku „Uber“ nekomentavo šios ataskaitos. Ilgainiui tai panaikins konkurenciją – ypač tradicinius ekspeditorius – esant tokiai maržai jie negalės konkuruoti dėl vežėjų. Kai rinka bus tokiu būdu išvalyta, keli žaidėjai gali tapti tikrais monopolistais. Jie susies su savimi vežėjus ir siuntėjus, galės diktuoti jiems savo įkainius.
Tačiau „Uber Freight“ teigia, kad netaiko tokios strategijos. Savo pranešime „HyperLOG“ konferencijoje Danielius Bučkovskis – „Uber“ plėtros Europoje vadovas – ramino, kad transportas nėra rinka, kurioje nugalėtojas ima viską.
Žinoma, ramino – tokia gali būti ši taktika. „Amazon“ taip pat galėtų pasakyti, kad internetinės parduotuvės nėra rinka, kurioje nugalėtojas ima viską ir kad kiekvienam yra vieta. O vis dėlto bent kam pasaulyje sunku prilygti „Amazonui“. Turi 40 proc. visos, pabrėžiu – visos elektroninės komercijos rinkos. Džefo Bezoso (Jeff Bezos), beje, turtingiausio 2018 m. pasaulio žmogaus, bendrovė dabar turi tiek pinigų, kad iš esmės gali diktuoti sąlygas.
Dar pridursiu, kad ji vis drąsiau eina į logistikos rinką. Be to, prašau sau prisiminti Bučkovskio prezentacijos skaidrę, kurioje pristatant rinkos sistemą parodė jis tik siuntėjus ir vežėjus. Ten ekspeditorių nebuvo. Jie net nebando to slėpti.
Jūs teigiate, kad rinkoje dominuos skaitmeninis ekspedijavimas? Juk yra daug žaidėjų, turtingesnių net už „Uber“ įmonę ir jos investuotojus.
Ne – ne visiškai. „Uber“, ar iš vis didelių skaitmeninių ekspedijavimų pasirodymas, nepakeis viso ekspedijavimo sektoriaus. Pavojus kyla tik mažoms ir vidutinėms ekspedijavimo įmonėms, kurios nesugeba technologiškai ir finansiškai konkuruoti. Jos žlugs, bus perimtos arba geriausiu atveju pasislėps specialių, „Uberiui“ nepatrauklių krovinių nišoje. Liks dideli, turtingi logistikos operatoriai. Jau dabar kiekvienas iš jų kuria savo sprendimus, tarsi vidaus krovinių biržas, kuriomis vilioja vežėjus.
Šiuo metu kyla grėsmė šių tradicinių ekspeditorių naudojamoms TMS. Ne tik todėl, kad praras klientus, bet ir todėl, kad skaitmeninis ekspedijavimas didelę dalį per TMS atliekamų operacijų turi „įsiūta“ savyje. Tokios transporto biržos, kuria dar neseniai buvome, virto logistikos platforma. Galiausiai grėsmė kyla ir visiems vežėjams ir siuntėjams, kurie praranda laisvę pasirinkti, kas taip svarbu atviroje rinkoje.
Taigi įvyks paprasta konsolidacija, o tai yra normalu laisvojoje rinkoje. Gal nėra kuo net taip gąsdinti?
Subjektų skaičiaus sumažėjimas rinkoje tai tik viena medalio pusė. Daug svarbiau, kad sektorius negalės vystytis taip dinamiškai, kaip galėtų technologijų bumo sąlygomis, kurias šiuo metu matome.
Susikurs izoliuotos vežėjų ir siuntėjų salos, uždarytos aplink skaitmeninius ekspeditorius ar operatorius ir net TMS sistemas (nes jos taip pat bando čia veikti). Kiekvienas iš jų nori vežėjus turėti tik sau, savo taikomoje programoje. Tokios naujos technologijos neišspręs aktualių sektoriaus problemų.
Atkreipkite dėmesį, kad transporto poreikis reguliariai didėja, o krovinių erdvės prieinamumas nesikeičia arba mažėja. Mums trūksta vairuotojų, o dėl ekologinių standartų ir sveiko proto, žinome, kad negalime neribotai didinti savo transporto priemonių parko. Todėl turime kuo geriau išnaudoti turimus išteklius, kiek įmanoma daugiau išspausti iš kiekvieno maršruto ir priekabos. Tai mums žadėjo technologija. Kai visi šie ištekliai bus izoliuoti vienas nuo kito uždarose salose – tai bus neįmanoma. Nebus bendradarbiavimo, nebus dalijamasi krovinių erdve. Tai nėra tikras optimizavimas.
Nepaminėsiu, kad kiekvienas siuntėjas ir vežėjas sėkmingam savo verslo vykdymui bus priversti naudoti kelias atskiras ekosistemas. Kiek tokių taikomųjų programų dispečeris gali efektyviai naudoti? Tris? Penkias? Dešimt?
Taigi koks, Jūsų manymu, būtų optimaliausias sprendimas?
Platformizacija. Visų, net mažiausių salų-ekspeditorių sujungimas su savimi logistikos platformose ir plačios vežėjų bendruomenės sukūrimas. Antrasis būtinumas – aprūpinti tradicinius ekspeditorius technologijomis, kurių dėka kiekvienas iš jų gali tapti skaitmeniniu ekspeditoriumi. Mes, Trans.eu, sukūrėme būtent tokį įrankį ir tai yra iššūkis „Uber Freight“ ir bet kuriai kitai įmonei, norinčiai apriboti atvirą transporto rinką.
Todėl net nevadinčiau to iššūkiu, o veikiau „gelbėjimosi ratu“ darniai rinkai. Norime būti tais, kurie jungia visas šias salas, leidžia dalintis informacija apie turimas transporto priemones ir prieinamus krovinius. Tai turi didelę reikšmę ne tik viso sektoriaus efektyvumui, bet ir ekologijai. Štai kodėl buvo sukurtas mūsų naujas produktas.
Ar manote, kad skaitmeninis ekspedijavimas neturi tokių aukštos klasės specialistų? „Uber Freight“ tokių neturi?
Be abejo turi. O jei neturi, tai kiekvienoje sekančioje užimamoje rinkoje pasiims iš tradicinių ekspeditorių. Gali sau leisti tai daryti. Bet kokiu atveju – žmonės, net ir geriausi tradiciniai ekspeditoriai, negali padaryti daugelio dalykų tiesiog rankiniu būdu – pvz., įvertinti būsimų tarifų tokiu tikslumu, kaip tai daro skaitmeniniai ekspedijavimai.
Siuntėjams tai labai svarbus argumentas, jie net to tikisi. Tokias galimybes, dėl algoritmų ir mašininio mokymosi, suteikia ekspeditoriams, pvz., mūsų naujoji „Trans.eu“ platforma. Suteikiame jiems ginklą naujausios technologijos forma, nes jei ši rinka turi būti teisinga ir saugi, negalime visiškai patikėti savo krovinių anoniminėms taikomosioms programoms ir anoniminiams vežėjams…
Kitas mano klausimas kaip tik apie saugumą…
Nes tai dar viena labai rimta problema. Žinote, aš gyvenu miesto pakraštyje ir kai „Uber“ taksi pradėjo veiklą Vroclave, aš buvau sužavėtas. Staiga aš pradėjau mokėti 30 proc. mažiau už kelią į darbą ir atgal, mačiau taikomoje programoje kai automobilis buvo arti, patogiai mokėjau kortele. Dabar… po kelių nemalonių situacijų, kurias turėjau su įtartinais vairuotojais, po kelių pasivažinėjimų automobiliais, kurių būklė buvo siaubinga… Aš grįžtu prie tradicinių taksi.
Tas pats modelis šiuo metu yra perkeltas į krovinių gabenimo parką. Mes, kaip Trans.eu, dažnai gauname per galvą, kad kartais įvyksta incidentas, vagystė, kažkas nemoka. Aišku – suskaidome kiekvieną tokį atvejį į svarbiausius veiksnius ir pykstame, kad anksčiau to nepastebėjome. Tik, kad pas mus dirba daugybė saugumo specialistų, taip pat tiek pat automatinių predikcinių algoritmų. Dar kartą tą patį patikrinimo darbą savo pajėgumais atlieka „gyvi“ ekspeditoriai. Mes nesame taikomąja programa – „įdiek sau ir imk krovinius“.
Gal ir taip, bet Jūs pripažinsite, kad ekspeditoriai neturi gero įvaizdžio.
Pripažinsiu. Tai rimta problema, kuria „Uber Freight“ ir naudojasi. Ekspedijavimas sukūrė šią rinką, ekspedijavimas skirtas daugeliui vežėjų ir siuntėjų ir yra laisvo krovinių gabenimo garantija. Bet! Tarp tūkstančių sąžiningų profesionalių ekspeditorių tikrai bus kelios dešimtys sukčių ir parazitų. Kiekvienoje rinkoje rasime tokių. Socialinė žiniasklaida taip pat iškraipo šį vaizdą, nes niekas „Facebooke“ nepasigirs tūkstančiais be problemų atliktų operacijų, o bet koks mokėjimo vėlavimas bus išpūstas iki didžiulės problemos…
Nenuostabu – tai dar viena labai rimta sektoriaus problema. Gal net rimčiausia.
Tai, kad vežėjams (taip pat ekspeditoriams) kartais tenka laukti apmokėjimo po 90 ar net 120 dienų, pavadinčiau patologija. Ketiname tai pakeisti ir kitais metais įdiegsime „Quick Pay“ paslaugą, kurios dėka kiekvienas vežėjas galės automatiškai gauti savo pinigus per 48 valandas. Bet kuris ekspeditorius galės sau tai leisti ją naudoti. Atkreipkite dėmesį, kad iš tikrųjų tai susiję ne tik su pinigais, bet ir su pasitikėjimu. Kai partneriai moka greitai, galima sakyti automatiškai, tai sukuria tarp jų pasitikėjimą. Norime būti šio pasitikėjimo garantija.
Per 48 valandas? Ateinančiais metais? Prašau atleisti, kad esu skeptiškas, bet niekas negali išspręsti šios problemos jau ilgą laiką…
Tai mūsų svajonė. O gal labiau iššūkis mums. Labai didelis. Jei sektorius, visas sektorius, turi organizuoti rinką savarankiškai, o ne būti organizuotas kelių turtingų kompanijų, tada jis turi turėti alternatyvų, turi turėti paramą, būti solidarus ir žinoti, kad tai, kas gali atrodyti naudinga per trumpą laiką, laikui bėgant bus nuodinga. Tik tada sektorius taps ne tik teisinga, subalansuota. Šie du žodžiai jau seniai matomi ant mūsų įmonės sienų.
Trans.INFO nuotr.