Penktadienį Europos Sąjungos Taryba nusprendė įvesti dar vieną, penktąjį, ekonominių sankcijų rinkinį šalims, atsakingoms už išpuolį Ukrainoje.
“Sutartą rinkinį sudaro tam tikros priemonės, kuriomis siekiama stiprinti spaudimą Rusijos vyriausybei bei ekonomikai ir apriboti Kremliaus agresijai naudojamus išteklius”, – pranešė ES Tarybos spaudos tarnyba.
Tarp svarbiausių priemonių – draudimas Rusijos ir Baltarusijos vežėjams vežti krovinius Europos Sąjungos teritorijoje. Tačiau taikomos išimtys tam tikriems produktams: vaistams, medicinos reikmenims, žemės ūkio ir maisto produktams, įskaitant kviečius, ir kelių transportui humanitariniais tikslais.
Naujos sankcijos Rusijai
Europos Sąjungos Tarybos informacija, penktą sankcijų rinkinį sudaro:
- draudimas įsigyti, importuoti ar perduoti į ES anglis ir kitą kietąjį iškastinį kurą, jei jų kilmės šalis yra Rusija arba jie yra eksportuoti iš Rusijos. Anglies importas į ES šiuo metu sudaro 8 mlrd. Eur per metus;
- draudimas leisti su Rusijos vėliava plaukiojantiems laivams patekti į ES uostus. Išimtys taikomos žemės ūkio ir maisto produktams, humanitarinei pagalbai ir energijos produktams;
- draudimas visoms Rusijos ir Baltarusijos kelių transporto įmonėms vežti prekes keliais ES viduje, be kita ko, vykstant tranzitu.
- eksporto draudimai, taikomi reaktyviniams degalams ir tokioms prekėms, kaip kvantiniai kompiuteriai ir pažangieji puslaidininkiai, aukščiausios klasės elektronika, programinė įranga, itin jautrūs įrenginiai ir transporto įranga, taip pat nauji draudimai importuoti tokius gaminius kaip mediena, cementas, trąšos, jūrų gėrybės ir alkoholiniai gėrimai. Sutarti eksporto ir importo draudimai sudaro atitinkamai 10 mlrd. ir 5,5 mlrd. Eur.;
- tikslinės ekonominės priemonės, kuriomis siekiama sustiprinti esamas priemones ir pašalinti spragas: draudimas Rusijos bendrovėms dalyvauti valstybėse narėse rengiamuose viešuosiuose pirkimuose, sprendimas neteikti finansinės paramos Rusijos viešojo sektoriaus įstaigoms, pratęstas draudimas, taikomas kriptopiniginių indėliams, taip pat draudimas parduoti banknotus ir perleidžiamuosius vertybinius popierius bet kokia ES valstybių narių valiuta.
“Be to, siekdama užtikrinti, kad ES sankcijos nebūtų apeinamos, Taryba nusprendė taikyti sankcijas bendrovėms, kurių produktams ar technologijoms teko vaidmuo invazijos metu, pagrindiniams oligarchams ir verslininkams, aukšto rango Kremliaus pareigūnams, dezinformacijos bei manipuliavimo informacija propaguotojams, sistemingai skleidžiantiems Kremliaus naratyvą apie Rusijos agresijos karą Ukrainoje, taip pat asmenų, kuriems jau taikomos sankcijos, šeimos nariams”, – rašoma ES Tarybos pranešime.
Susisiekimo ministerijos nuotr.
Laimės Lietuva ir Lenkija
Rusijos bendrovės FLC duomenimis, įsigaliojus visoms sankcijoms, krovinių apyvarta tarp Rusijos, Baltarusijos ir ES gerokai sumažėjo. Kovo 9-15 d. savaitės importas visomis transporto rūšimis sumažėjo 59 proc., palyginti su vasario 16-22 d. savaite. Konkurencija rinkoje mažina kainas ir perkelia automobilius į kitus maršrutus.
„Nuo naujojo draudimo labiausiai nukentės individualūs Baltarusijos verslininkai, kurie sudaro didelę dalį rinkoje ir jau daugelį metų siūlo pigesnes paslaugas nei jų kaimynai Baltijos šalyse ar Rusijoje. Nukentės taip pat Kaliningrade įsikūrusios įmonės. Dabar tiekimas į šį regioną bus ribotas”, – mano FLC atstovai.
Tos pačios nuomonės ir Baltarusijos verslininkai, kurie pabrėžia, kad draudimas gabenti krovinius ES teritorijoje yra labai rimtas smūgis Baltarusijos transporto verslui.
„Tačiau dabar neįmanoma įvertinti šio sprendimo masto ir pasekmių (…), – „Pro Biznes” portalui sakė vienos Baltarusijos transporto ir logistikos bendrovės vadovas. „Dar yra laiko įvykdyti dabartinius įsipareigojimus ir bent kažkiek pasiruošti artėjančiam draudimui”.
Baltarusijos Transporto ir susisiekimo ministro pavaduotojas Sergejus Dubina aptarė sankcijų ir Baltarusijos atsako klausimą.
„Baltarusijos Respublika imsis atsakomųjų priemonių”, – pasakė Sergejus Dubina.
Viceministras mano, kad sunkvežimiai vis tiek važiuos, tačiau keisis prekių tiekėjai, didės kainos ir ilgės pristatymo laikas. Jis pridūrė, kad Transporto ministerija stengiasi nukreipti krovinius į Rytus, pavyzdžiui, į Uzbekistaną, Turkmėniją, Azerbaidžaną, Armėniją, Mongoliją ir Kiniją.
FLC įmonės atstovai mano, kad šioje situacijoje laimi Baltijos šalių ir Lenkijos vežėjai.
“Anksčiau galėjome kalbėti apie srautų nukreipimą į uostus (kurių pajėgumai vis dar riboti), tačiau dabar tokią perspektyvą reikėtų pamiršti. Rinkoje lieka Baltijos šalių ir Lenkijos vežėjai, kurie vykdys prekių pristatymą”, – teigė bendrovė.
Kitokios nuomonės asociacijos “Linava” atstovai. Zenonas Buivydas teigė, kad dėl krovinių sustabdymo Rytų kryptimis nukentėtų smulkiųjų, mažųjų ir vidutinių transporto įmonių sektorius.
„Verslas jau ieško naujų rinkų Vakaruose, tačiau greitai pakeisti pervežimų kryptis ir rasti naujų klientų nelengva. Tam reikia finansų, laiko ir žmogiškųjų resursų. Pereinamuoju laikotarpiu, kol su Rytų rinkomis dirbę vežėjai ras kitas pervežimų kryptis, jie patirs didžiulius milijoninius nuostolius, kurie gali privesti prie nemokumo ir bankrotų. Tad būtina valstybės pagalba į Vakarus persiorientuoti pradėjusiam verslui“, – sakė Z. Buivydas.
Asociacijos Prezidiumo nario Artūro Telmento teigimu, daliai vežėjų vienintelė pervežimų kryptis yra Rusija ir Baltarusija. Jam pritarė „Linavos“ viceprezidentas Vytas Bučinskas, kuris teigė, kad “nacionaliniai ribojimai – neracionalūs”.
“[Ribojimai] užkirs kelią per Lietuvą judėti tik Rusijos ir Baltarusijos sunkvežimiams, tačiau kroviniai į Rusiją ir Baltarusiją ir toliau sėkmingai važiuos iš kitų ES šalių. Įvedus vienašališkas sankcijas, atsakomosios sankcijos būtų taikomos tik Lietuvai. Štai kodėl būtinas visų ES šalių bendras sutarimas, o ne Lietuvos vienašališkas veikimas“, – sakė V. Bučinskas.
Visos Europos Sąjungos šalyse esančios sunkiasvorės transporto priemonės su Rusijos ir Baltarusijos kroviniais turi palikti ES teritoriją iki balandžio 16 d.