Ministerija dėl galutinės kvotos turės dar susitarti su Vidaus reikalų ministerija. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas BNS sakė, kad naujasis leidimų skaičius atitinka šiemet jau įdarbintų vairuotojų iš trečiųjų šalių skaičių.
„Mes išaiškinome, kiek užsieniečių buvo įdarbinta šiais metais, ir nusprendėme, kad kitais bus nustatytas kvotų skaičius, atitinkantis šių metų įdarbintų skaičių”, – pasakė V. Šlininskas.
Pasak aljanso vadovo Povilo Drižo, verslas deda pastangas, kad kvotos panaudojimas būtų kuo efektyvesnis ir jos užtektų kuo ilgesniam laikotarpiui. Viena iš esminių neefektyvaus kvotos panaudojimo priežasčių yra tai, kad kvota praktikoje reiškia ne užsieniečio įdarbinimą, o supaprastintą jo atvykimo į Lietuvą procedūrą, kadangi atvykę užsieniečiai nebūtinai įsidarbina Lietuvos įmonėje.
“Tokiu būdu kvotos panaudojimo skaičiai išsipučia ir neatitinka realiai įdarbintų vairuotojų skaičiaus, o mūsų oponentams atsiranda pagrindas kalbėti apie didžiulę vairuotojų kaitą sektoriuje. TTLA siekia, kad kvotos nustatymo tvarkos apraše atsirastų atitinkama nuostata”, – teigia P. Drižas.
Kita priežastis – kvotos panaudojimą galimai iškreipia aktyviai užsieniečius įdarbinančios, tačiau Lietuvoje veiklos nevykdančios arba beveik nevykdančios, įmonės, kurios atsiveža vairuotojus iš trečiųjų šalių ir vėliau juos siunčia nuomos ar kitais pagrindais darbui (nebūtinai vairuotojo) į kitas ES valstybes nares.
“Esame paprašę Migracijos departamento pateikti informaciją apie įmones, kurios naudojasi kvota”, – pranešė TTLA.