Pasak Loretos Maskaliovienės, Lietuva šiuo metu turi du svarbiausius finansavimo iššūkius.
„Dabartinis – 2014-2020 metų gautas finansavimas ruožui nuo Kauno iki Panevėžio, ir jau dabar pagal techninius projektus ir sąmatas identifikuojamas aiškus pabrangimas“, – teigė L. Maskaliovienė.
Pasak jos, dabartinis pabrangimas – ne paskutinis, nes karas Ukrainoje taip pat turės įtakos dar didesniam kainų kilimui. Ekspertė informavo, kad su EK jau prasidėjo diskusijos dėl didesnio projekto finansavimo.
„Peržiūrėti ne tiek pačias finansavimo apimtis, bet peržiūrėti pinigų intensyvumą, pasižiūrėti, ką už tuos pinigus galima geriausia padaryti ir kokius etapus būtų galima perkelti į kitą, naują paraišką, kuri pateikta sausio 18 dieną“, – aiškino viceministrė.
„Visos trys Baltijos šalys yra pateikusios jau pagal naują 2021-2027 metų finansavimo laikotarpį. Tai didžiulė paraiška, viena iš didžiausių, kiek buvo teikta finansavimui gauti iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, CEF)“, – teigė L. Maskaliovienė.
Lietuva kartu su Latvija, Estija ir bendra Baltijos šalių įmone „RB Rail“ prašo projektui beveik 1,5 mlrd. Eur, iš jų vien Lietuva – 686,7 mln. Nuo 2014 metų bendra ES parama „Rail Balticai“ siekia daugiau nei 950 mln. Eur, o kartu su nacionalinėmis lėšomis – apie 1,14 mlrd. Eur. 2020 metų liepą ES lyderiai pasiekė politinį susitarimą dėl dar 1,4 mlrd. eurų skyrimo „Rail Balticai“ naujoje finansinėje perspektyvoje.
Šaltinis: BNS