Lietuviškų šaldytų maisto produktų gamintojai savo produkciją galės pasiūlyti Naujosios Zelandijos bei Japonijos vartotojams. Tai gera žinia ne tik gamintojams, bet ir transporto bendrovėms.
Suderinti reikalavimai, leisiantys eksportuoti į šią šalį sudėtinius šaldytus produktus, pavyzdžiui, picas su sūriu, jautiena ar kiauliena. Taip pat iš naujo susitarta dėl pieno ir jo produktų eksporto reikalavimų, taikomų eksportui į Japoniją, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT)
Lietuvos prekės Japonijoje
Tai jau antra maisto produktų grupė, dėl kurių eksporto į Naująją Zelandiją šiemet susitarta. Šių metų vasarį taip pat buvo atnaujintas veterinarijos sertifikatas pieno produktų eksportui į šią šalį.
VMVT duomenimis, per septynis šių metų mėnesius į Japoniją eksportuota 297 tonų pieno produktų. Nauji veterinarijos reikalavimai bus taikomi visoms pieno produktų siuntoms iš Lietuvos, pasieksiančioms Japoniją po 2017 m. lapkričio 1 d.
Šių metų pradžioje taip pat suderinti leidimai jautienos ir paukštienos eksportui į Japoniją. Šiuo metu į patvirtintų eksportuojančių įmonių sąrašus įrašyta po penkias mėsos perdirbimo įmones atitinkamai jautienos ir paukštienos eksportui.
Japonijos rinkos reikmė Lietuvos vežėjams
Kaip informuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Japonija – pirmaujanti Lietuvos eksporto rinka Rytų ir Pietų Azijoje. Palyginus su 2015 metais, lietuviškos žemės ūkio produkcijos eksportas į Japoniją per pirmus devynis 2016 metų mėnesius pasiekė 70 milijonų eurų. Daugiausia buvo eksportuojama cigarečių, kepinių, pieno produktų, sraigių.
Bendroje lietuviško eksporto struktūroje Japonija pirmauja tarp Rytų ir Pietų Azijos regiono šalių, aplenkusi Kiniją, Indiją ir kitas šalis. Eksportas iš Lietuvos į Japoniją 2016 m. išaugo beveik tris kartus, palyginus su 2015 metų 9 mėnesiais, ir pasiekė 88,7 mln. eurų. Eksportuojami ne tik ne tik žemės ūkio produktai, bet ir lazeriai, medicininė ir optinė įranga, badai, lininiai ir kiti gaminiai.
2016 m. prekybos apyvarta su Japonija padidėjo 92,6 proc. (palyginti su 2015 m.) ir pasiekė 168 mln Eur. Eksportas siekė 130,1 mln Eur.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, importo struktūra atrodo taip:
- mašinos, pramoniniai arba laboratoriniai įrenginiai, šildomi arba nešildomi elektra (14,8),
- traktoriai ir vilkikai (13,6%),
- dirbtinių gijų gniūžtės (8,1%),
- automobiliai (7,1%).
Naujosios Zelandijos reikšmė
2016 m. Lietuvos prekybos apyvarta su Naująja Zelandija pasiekė 18,9 mln Eur, eksportas – 6,7 mln Eur, o importas – 12,1 mln Eur. Importo struktūra atrodo sekančiai:
- nekaršta ir nešukuota vilna (87%),
- indų plovimo mašinos,
- kitos pakavimo mašinos (3,3%),
- kiti kėlimo, pernešimo, pakrovimo arba iškrovimo mechaniniai įrenginiai (2,8%),
- vilnos arba švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų išplaušinta žaliava (2,4%).
Šaltinis: Elta.lt
