Kelių valdymo efektyvumo rodiklis vertinamas dangos būklė indeksu (DBI). Jis leidžia įvertinti viso kelių tinklo asfalto dangos būklės lygį, nustatyti atskirų kelio ruožų suirimo lygį, nustatyti ar nagrinėjamos atskiros kelio dangos charakteristikos atitinka joms keliamus kokybinius reikalavimus ir palyginti atskirų kelio ruožų būklę viso tinklo mastu. DBI naudojamas kaip vienas iš rodiklių sudarant ir Valstybinės reikšmės kelių ruožų su asfalto danga remontų prioritetines eiles.
LAKD iki 2035 m. turi prastos būklės kelių dalį sumažinti iki 15 proc. Per šį laikotarpį direkcija planuoja rekonstruoti ir kapitaliai suremontuoti iš viso apie 850 km rajoninių kelių, įvykdyti apie 2 tūkst. km ruožų paprastųjų remontų bei 420 km kelių su žvyro danga stiprinimo darbų.
„Pastaraisiais metais skyrus keliskart didesnes Kelių plėtros ir priežiūros programos lėšų proporcijas kelių remontui, šiemet fiksuojamas Lietuvos kelių būklės stabilizavimas pirmą kartą nuo 2019 metų. (…) Iš viso šiais metais kelių plėtrai ir priežiūrai numatoma panaudoti apie 750 mln. Eur ir tai yra didžiausia keliams skiriama suma per pastaruosius keletą metų“, – pasakė susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko, siekiant pagerinti šalies kelių būklę imamasi kompleksinių priemonių, nuosekliai didinamos ir investicijos.
„Kelių projektų įgyvendinimo tempai ir apimtys priklauso nuo skiriamo finansavimo, kurio gerokai per mažai, kad pasiektume ženklų proveržį. Kad laiku įgyvendintume visus suplanuotus strateginius projektus, tačiau tuo pačiu neapleistume ir kitų visuomenei jautrių ir reikšmingų dalykų, tokių kaip griūvantys tiltai, magistralinių šalies kelių būklė, rajoniniai keliai ir investicijos skiriamos jiems per savivaldybes, dviračių takų plėtra, mums trūksta lėšų“, – pasakė M. Švaikauskas.
Jo teigimu, vien kitiems metams papildomai reikėtų daugiau nei 400 mln. Eur. Jis atkreipė dėmesį, kad lėšų poreikis auga kiekvienais metais, nes kelių būklei blogėja, o infrastruktūra – sensta.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos investicijos bendrai apima ir kitas, į infrastruktūros gerinimo plėtrą ir eismo saugą orientuotas priemones, tokias kaip Via Baltica ir kitų kelių, dviračių ir pėsčiųjų takų tiesimas, tiltų statyba ir remontas, sankryžų įrengimas ir kitos inžinerinės eismo saugumo priemonės.