Spalį bankas prognozavo, jog 2023 metais šalies ekonomika neaugs, o 2024 metais – augs 2,1 procento.
Lietuvos ekonomika yra labai subalansuota, konkurencinga, be jokių akivaizdžių disbalansų, bet matydami, kad esame tarp penkių atviriausių pasaulio ekonomikų, priklausomi nuo eksporto, tarptautinės prekybos, negalime sakyti, kad tai mūsų nepaveiks“, – prognozių pristatyme antradienį sakė banko ekonomistas Nerijus Mačiulis. “Ekonomikos sumažėjimas galėtų būti vadinamas atvėsimu, o ne krize”.
N. Mačiulio teigimu, praėjusiais metais Lietuva nustebino – prasidėjus karui Ukrainoje bankas prognozavo, kad tiek dėl tiekimo grandinių sutrikimų, tiek dėl kitų priežasčių, BVP augimas sieks 1 proc., tačiau N. Mačiulio vertinimu, Lietuvos BVP augimas 2022 metais siekė 2,5 procento.
Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet Lietuvoje sieks 9,2 proc. o kitąmet – 2 procentus.
Šių metų pabaigoje prognozuojame, kad gruodį prekių ir paslaugų kainos bus tik 2 proc. didesnės nei buvo 2022 metų gruodį“, – sakė N. Mačiulis.
Anot jo, gruodį, palyginti su 2022 metų gruodžiu, Lietuvoje turėtų būti stebima prekių defliacija, o paslaugos bus maždaug dešimtadalius brangesnės dėl kylančių atlyginimų ir darbo sąnaudų.
Šiemet infliacija nebus problema, apie tai nebus daug kalbama“, – sakė N. Mačiulis.
„Swedbank“ teigimu, nedarbo lygis šiemet Lietuvoje sieks 6,5 proc. o 2024 metais – 6 procentus. Tuo metu vidutinis mėnesio atlyginimas šiemet augs 9,5 proc., o kitais metais – 7 procentus.
Remiantis banko ekonomistų prognoze, kone visų euro zonos valstybių BVP šiemet beveik neaugs, o kai kuriose tikėtinas trumpalaikis nuosmukis. Manoma, kad šiemet Estijos BVP išliks nepasikeitęs, o Latvijos BVP sumažės 0,9 procento.
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet pasaulio BVP augs 2 proc., o atsigavimas tikėtinas kitais metais, kuomet atslūgs infliacija ir centriniai sumažins palūkanų normas.
SEB nekeičia BVP ir infliacijos prognozės
SEB bankas teigia, jog praėjusių metų pabaiga ir šių metų pradžia didesnių staigmenų nepateikė, todėl bankas nekeičia prieš du mėnesius skelbtos šių metų Lietuvos BVP ir infliacijos prognozės. SEB ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti 0,1 proc., o kitąmet – 3,5 procento.
BVP augimo prognozė paremta tuo, kad, priešingai negu ankstesniais dvejais metais, kai pramonė buvo ūkio plėtros šaltinis, šiemet šiame sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė nedidės. Naujausios pramonės įmonių apklausos rodo, kad įmonių dabartiniai gamybos ir eksporto užsakymai yra istoriškai nedideli, o tai įspėja, kad pirmą pusmetį metinis pramonės produkcijos pokytis lyginamosiomis kainomis gali būti ir neigiamas“, – pranešime teigė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Pasak jo, pirmąjį pusmetį neigiamos įtakos BVP darys ir metinis namų ūkių vartojimo nuosmukis, nes infliacija vis dar bus didesnė negu gyventojų pajamų pokytis.
Banko vertinimu, vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, šiemet bus 9 proc., o 2024 metais – 2 procentai. Prognozuojama, jog jau birželį vidutinė metinė infliacija sumažės iki mažiau nei 10 proc. ir antrąjį pusmetį bus vienaženklė, dėl ko realis namų ūkių vartojimas turėtų vėl augti.
Bankas prognozuoja, jog šiemet investicijos augs sparčiau nei pernai ir tai darys teigiamos įtakos BVP pokyčiams. Vis dėlto turėtų augti valstybės, o ne privataus sektoriaus investicijos.
Sudėtinga įvertinti, ar šiemet pavyks panaudoti visas suplanuotas Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšas, bet tai gali būti didesnę įtaką negu dabar galvojame ekonomikai darysiantis veiksnys. Šios lėšos tikrai darys teigiamą įtaką inžinerinių statinių statybos darbams“, – teigė T. Povilauskas.
„Privataus sektoriaus investicijos neturėtų augti dėl tikėtinų prastesnių įmonių finansinių rezultatų ir didesnių palūkanų normų įtakos“, – pridūrė jis.
SEB bankas prognozuoja, jog vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius šiemet augs 9 procentais.
Minimalios mėnesio algos ir valstybės sektoriuje dirbančių asmenų darbo užmokesčio didinimas taip pat darys teigiamą įtaką. Kita vertus, toks algų pokytis bus kuklesnis negu praėjusiais metais, ir tai suprantama, nes padėtis darbo rinkoje stabilizavosi, samda yra atsargesnė, ir veikiausiai šiais metais nedarbas truputį padidės“, – teigė T. Povilauskas.
Banko vertinimu, metų biudžeto deficitas dėl sumažėjusių energijos kainų bus mažesnis nei lapkritį patvirtintas Seimo ir sieks iki 4 proc. BVP.
Bankas prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) vasarį ir kovą bazinę palūkanų normą didins 0,5 punkto, o gegužę – dar 0,25 punkto iki 3,25 proc.