Fot. iStock

Lietuvos ekonomikos lėtėjimo priežastis – spartus transporto augimas

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad ekonominė krizė Lietuvai negresia ir kad ekonomikos augimas tiek Europoje, tiek Lietuvoje – stabilus ir sveikas.

Eksperto teigimu, Lietuvos įmonės ekonominio nerimo kol kas nejaučia – nuo 2009 m. pabaigos ekonominių vertinimų rodiklis yra aukščiausiame taške, o Lietuvos ekonomikos augimas praktiškai nesulėtėjo.

Ekonomikos perkaitimo dar nematyti

Vis dėlto prognozuojama, kad lėtėjimas bus fiksuojamas kitus dvejus metus. Ekonomisto manymu, tai būtų teigiamas scenarijus Lietuvai, nes tolimesnis ekonomikos augimas virš potencialo vestų prie perkaitimo – ekonomikos augimo sulėtėjimas tiesiog reikštų, kad mes grįžtame prie potencialo.

Viena galimų lėtėjimo priežasčių – spartus statybos ir transporto sektorių augimas. Du trečdaliai lietuviškų produktų eksportuojama, todėl tai parodo Lietuvos priklausomybę ir nuo užsienio ekonomikos. Eksporto augimas šiemet siekė 20 proc. be naftos produktų, o mažmeninės prekybos augimas dėl atlyginimų augimo įsibėgėjo iki 7 proc. Vis dėlto, banko prognozėmis, eksporto augimas ateityje lėtės.

Sumažėjusi infliacija paskatino namų ūkio vartojimą. Pernai Lietuvos infliacija buvo didžiausia infliacija ES, o akcizai alkoholiui sudarė 1 proc. infliacijos. Išnykus akcizo poveikiui, metinė infliacija sumažėjo iki 2 proc. ir, N. Mačiulio teigimu, tai rodo, kad ekonomikos perkaitimo kol kas nėra, o prekių ir paslaugų kainų lygis išlieka vienas mažiausių ES. Pasak ekonomisto, teiginys, kad Lietuvos kainų augimas yra nepagrįstas, – labai keistas, nes to nepatvirtina nė viena statistika.

Metinis atlyginimų augimas

Pasak N. Mačiulio, vienintelis perkaitimo požymis Lietuvoje yra metinis atlyginimų augimas – Lietuvoje jis siekia virš 10 proc., – tačiau produktyvumo augimas siekia vos 4 proc. Atlyginimui augant greičiau nei produktyvumui, nukenčia išorinis konkurencingumas. Vis dėlto kol kas eksporto mažėjimo nepastebima. „Swedbank“ prognozėmis, kitąmet Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis (VDA) didės 7 proc.

VDA augimas

Dalis VDA augimo buvo fiksuota dėl darbo užmokesčio skaidrėjimo – pinigai iš kišenės vis dažniau patenka į sąskaitą, todėl, nors statistiškai atlyginimas ir auga, tai gali pajusti ne visi žmonės (2 proc. didėjančio atlyginimo augimo sudarė jų skaidrėjimas). Banko duomenimis, atlyginimai augo dviem trečdaliams darbuotojų (10 proc.), labiausiai augo pajamos mažiau nei vidutinį užmokestį gaunantiems asmenims.

iStock nuotr.

Paantraštės: