Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) duomenimis, per 2026 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje pradėta 260 juridinių asmenų bankroto procesų. Tai 9,7 proc. mažiau nei prieš metus, kai buvo pradėti 288 procesai.
Transporto sektorius – tarp daugiausia bankrotų patyrusių veiklų
Pagal ekonominės veiklos rūšis transporto ir saugojimo sektorius pateko tarp labiausiai bankrotų paliestų sričių. Per pirmąjį ketvirtį šiame sektoriuje pradėti 37 bankroto procesai, arba 14,2 proc. visų šalyje inicijuotų bankrotų. Daugiau bankrotų fiksuota tik didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje, kuriame pradėti 62 procesai, ir statybų sektoriuje, kuriame jų buvo 44.
Dar reikšmingesnė tendencija atsiskleidžia lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Transporto ir saugojimo veikloje bankrotų skaičius per metus padidėjo 12 įmonių, arba 48 proc. Tuo metu daugelyje kitų sektorių bankrotų mažėjo. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje jų sumažėjo 29 proc., apgyvendinimo ir maitinimo veiklose – 32,1 proc., o apdirbamojoje gamyboje – 18,8 proc.
AVNT pažymi, kad transporto sektoriaus bankrotų šuolis nebūtinai reiškia ilgalaikės augimo tendencijos formavimąsi. Tarnybos vertinimu, skirtinguose laikotarpiuose stebimi reikšmingi svyravimai – po spartesnio augimo dažnai seka sumažėjimas, todėl aiškios ilgalaikės krypties kol kas nematyti.
Nemokumo procesai vis dar nepasiekė ikipandeminio lygio
Bendrame šalies kontekste bankrotų skaičius išlieka mažesnis nei iki pandemijos. AVNT nurodo, kad po reikšmingo bankrotų sumažėjimo pandemijos laikotarpiu ir vėlesnio augimo 2022 m., pastarųjų metų statistika rodo, jog nemokumo procesų skaičius vis dar negrįžo į ikipandeminį lygį.
2026 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje bankroto procesai buvo vykdomi 1 846 įmonėms. Iš jų 1 444 jau buvo pradėta likvidavimo procedūra, o dar 402 įmonėse sprendimai dėl tolimesnės bankroto eigos nebuvo priimti.
Dauguma bankrutuojančių įmonių – ilgametės rinkos dalyvės
Nemokumo statistika rodo, kad bankrotai dažniausiai ištinka ne naujai įsteigtas bendroves, o ilgą laiką veikusias įmones. Pirmąjį šių metų ketvirtį 38,9 proc. bankrutuojančių įmonių veikė ilgiau nei 10 metų, o dar 34,6 proc. – nuo penkerių iki dešimties metų.
Vidutinė bankrutavusios įmonės gyvavimo trukmė iki nemokumo paskelbimo siekė 10,5 metų.
Kreditorių nuostoliai dažnai tampa neišvengiami
AVNT analizė atskleidžia ir kitą svarbią problemą – bankroto procesai dažnai inicijuojami per vėlai. Pirmąjį ketvirtį baigtų bankroto procesų duomenys rodo, kad vidutiniškai viena bankrutavusi įmonė bankroto pradžioje turėjo turto už 132,2 tūkst. eurų, tačiau kreditorių reikalavimai siekė 361,5 tūkst. eurų.
Kitaip tariant, kreditorių reikalavimai turtą viršijo 2,7 karto. Pasak AVNT, tai rodo, kad bankroto procedūros dažnai pradedamos gerokai pavėluotai, kai galimybės atkurti įmonės mokumą arba susigrąžinti didesnę skolų dalį jau būna labai ribotos.
Tai atsispindi ir kreditorių atgaunamų lėšų statistikoje. Per pirmąjį ketvirtį baigtuose bankroto procesuose bendras kreditorių reikalavimų patenkinimo lygis sudarė tik 9,6 proc.
