Lietuvos vežėjų sąjungos tyrimais, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomo dviejų minimalių atlyginimų reikalavimo įtakos jų darbui ir rodikliams. Tyrimas pateikė išvadas, kad mokestinė našta taptų nepakeliama transporto įmonėms, tad ja neišvengiamai tektų dalytis su vairuotojais. Apklausa buvo atlikta tarp daugiau kaip 100 Lietuvos transporto įmonių ir 600 vairuotojų.
“Mūsų asociacijos nariai atsiuntė įmonių metinių balansų skaičiavimus su pritaikytu naujai siūlomu minimalaus atlyginimo koeficientu. Išvados atėmė žadą – visų jų veikla taptų nuostolinga įvedus naujus mokesčius. Vidutinio dydžio įmonės vietoje 100 tūkst. EUR dabar gaunamo pelno patirtų apie 65 tūkst. Eur nuostolį, o didesniųjų bendrovių nuostoliai siektų šimtus tūkstančių eurų”, – teigia Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius.
Atlyginimo padidinimas priverstų mažinti dienpinigius
Apklausa atskleidė, kad minimalaus atlyginimo padidinimas iki 2MMA neišvengiamai priverstų mažinti vairuotojams išmokamus dienpinigius, tad jų pajamos “į rankas” mažėtų keliais šimtais eurų. Šiuo metu tarptautinių reisų vairuotojų gaunamas atlygis be mokesčių vidutiniškai siekia 1300-2000 Eur. Didesnę dalį šios sumos sudaro dienpinigiai.
Lietuvos vežėjai mato dvi išeitis:
- Mažinti darbuotojų atlyginimus ir kitas sąnaudas;
- Iškelti transporto verslą į palankesnes šalis;
“Įmonių savininkus vilioja vieno minimalaus atlyginimo ir neapmokestinamų dienpinigių sistemą turinčios šalys: Lenkija, Čekija, Slovakija. Ten ir privalomasis vilkikų draudimas yra per pusę pigesnis nei Lietuvoje. Be to rengiamasi Europos Parlamente svarstomo “Mobilumo paketo” nuostatų įgyvendinimui, kuriomis reikalaujama kartą į mėnesį grąžinti vilkikus į registracijos šalį. ”, – paskatas vežėjams migruoti svetur pristato asociacijos vadovas.
Tolimųjų reisų vairuotojų pajamos
Lietuvos vežėjų sąjungos duomenimis, šiuo metu mūsų šalies tarptautinio transporto įmonėse dirba apie 30 tūkst. Lietuvos piliečių ir 46 tūkst. vairuotojų iš kitų šalių, tad jų paklausta kaip jie vertintų galimus pokyčius.
Į klausimą kas nutiktų jų pajamoms, padidinus pagrindinę apmokestinamą atlyginimo dalį, 57 proc. vairuotojų atsakė, jog sumažėtų dienpinigiais išmokama atlygio dalis. Tuo pačiu menkesnės būtų ir gaunamos bendrosios pajamos. 32 proc. įsitikinę, jog darbdaviai bus priversti susitaikyti su padidėjusiomis išlaidomis ir vairuotojo pajamos nesumažės.
Užsieniečių ir Lietuvos piliečių nuomonės išsiskyrė paklausus ar jie rinktųsi didesnę minimalią algą ir geresnes socialines garantijas ar didesnes pajamas „į rankas“.
75 proc. vairuotojų iš kitų šalių labiau nori gauti didesnes pajamas nei dvigubo dydžio minimalų atlyginimą. „Vairuotojai užsieniečiai praktiškai nesinaudoja „Sodros“ paslaugomis ir nepretenduoja į pensijas, bet jų mokesčiai gausiai papildo Lietuvos biudžetą”, – sako Algimantas Kondrusevičius, Lietuvos vežėjų sąjungos socialinių reikalų sekretorius.
Mūsų piliečių gretose 49,6 proc. respondentų taip pat mieliau rinktųsi didesnes pajamas nei išaugusią minimalią algą.
Kiek didesnes socialines garantijas, bet mažesnes pajamas sutiktų gauti 50,4 proc. vairuotojų, kilusių iš mūsų šalies.
Įmonių pasitraukimas iš Lietuvos
Vežėjams prakalbus apie įmonių pasitraukimą iš rinkos, daugiau nei 40 proc. vairuotojų iškilus bendrovės bankroto grėsmei bandytų išsaugoti darbo vietas ir įmonės nepaliktų. 13 proc. sutiktų netgi su mažesniu atlyginimu.
Bemaž ketvirtis respondentų pažymėjo, kad tokiu atveju keistų profesiją, nes turi kitą išsilavinimą, o 22,7 proc. emigruotų.
“Priešrinkiminėje kovoje politikai maišo pavojingą pažadų kokteilį. Nusivylimas ateis kai bus įsitikinta, jog tokia mokesčių našta apkarpys realias vairuotojų pajamas, o įmonių išsikėlimas sukels dar didesnių socialinių įtampų”, – nuogąstauja A. Kondrusevčius.
Vairuotojų klausta ir apie tai, kiek laiko per mėnesį jie vidutiniškai praleidžia namie ir kiek jo norėtų turėti, jei gautų galimybę. 62 proc. respondentų teigė 8 dienas ir daugiau praleidžiantys namuose, 20 proc. – 6 dienas, o 18 proc. 4 dienas ir mažiau.
Penktadalis vairuotojų pareiškė, kad jų labai netenkina reta viešnagė namie ir 39 proc. mano, jog grįžti galima būtų dažniau. Tačiau 40 proc. respondentų pareiškė, jog jiems pakanka laiko namie ir jie netgi sutiktų dirbti daugiau.
Pasak A.Kondrusevičiaus, transporto bendrovėms pasitraukus į kitas šalis vairuotojai vis rečiau išvystų namus. „Mūsų kaip darbdavių atsakomybė – kartu surasti patraukliausią variantą vairuotojams, užtikrinant visas socialines garantijas, papildomai kaupti 2-os ar 3 pakopos pensijų fonduose ar investuojant į gyvybės bei sveikatos draudimą. Mums reikia kvalifikuotų ir motyvuotų vairuotojų, kuriuos turime išlaikyti, neatiduoti kitų šalių konkurentams“, – tikina ilgametis vežėjų atstovas.
Kiek prarastų valstybės biudžetas?
Rimantas Puronas, Lietuvos vežėjų sąjungos prezidentas skaičiuoja, kad vežėjų pajamos stipriai sumenko dėl didelės tarptautinės konkurencijos. Statistikos departamento duomenimis 2018 m. tarptautiniame kelių transporte krovinių vežimo pajamų padidėjo 1 proc., o krovinių vežimo apimtys išaugo 7,5 proc.
„Dėl rinkos Lietuvos vežėjai kovojo mažindami kainas ir aukodami pelną, kuris dabar neviršyja 3,1 proc.“, – pabrėžia asociacijos vadovas.
Anot jo, premilinariais skaičiavimais pasitraukus transporto įmonėms, Lietuvos biudžetas prarastų daugiau kaip milijardą eurų mokesčių. Vien įsigyjant dyzeliną Lietuvoje pernai sumokėta 616 mln. Eur akcizo mokesčių, kurių daugiau nei pusė tenka tarptautiniams vežėjams. Apie 45 mln. Eur surenkama kelių vinječių mokesčio, o darbuotojų ir kiti mokesčiai sudaro dar bent kelis šimtus milijonų eurų.
Transporto sektorius yra vienas didžiausių užsakovų paslaugų sektoriui, degalų gamintojui „Orlen Lietuva“, telekomunikacijos bendrovėms bei finansines paslaugas teikiantiems bankams ir draudikams.
„Jei žinome, kad tarptautinis kelių transportas sukuria apie 6 proc. Lietuvos BVP, kodėl norima atimti jo konkurencingumą populistiniais sprendimais? Pasitraukus įmonėms iš Lietuvos, jas grąžinti bus labai sunku“, – tvirtina R. Puronas.
Trans.INFO nuotr.