Kartu patvirtinti nauji tarifai numato aiškias finansines lengvatas netaršiam transportui – biometanu ir elektra varomoms transporto priemonėms. Skaičiuojama, kad vien biometanu varomas vilkikas dėl mažesnių kelių rinkliavų per metus galės sutaupyti apie 5,3 tūkst. eurų.
Lietuvos transporto saugos administracijos patvirtinti „Via Toll“ tarifai numato, kad naujas EURO VI klasės N3 kategorijos dyzelinis vilkikas mokės 11,1 cento už kilometrą. Tuo metu analogiškam biometanu varomam vilkikui tarifas sieks 6,7 cento, o elektra varomai transporto priemonei – 4,9 cento už kilometrą.
Tai reiškia, kad biometanu varomo vilkiko kelių rinkliava bus maždaug 40 proc. mažesnė nei dyzelinio. Jei transporto priemonė per metus mokamais Lietuvos keliais nuvažiuotų apie 120 tūkst. kilometrų, vien dėl mažesnių rinkliavų būtų galima sutaupyti apie 5,3 tūkst. eurų.
Panaši finansinė nauda numatyta ir keleiviniam transportui. Skaičiuojama, kad biometanu varomas tarpmiestinis 35–60 vietų autobusas, per metus mokamais keliais įveikiantis apie 80 tūkst. kilometrų, dėl mažesnių rinkliavos tarifų galėtų sutaupyti apie 2 tūkst. eurų, palyginti su analogišku EURO VI dyzeliniu autobusu. Didesnius autobusų parkus valdančioms įmonėms tai gali reikšti dešimčių ar net šimtų tūkstančių eurų mažesnes metines sąnaudas.
Ekspertai: tai aiškus signalas rinkai
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus teigimu, naujieji tarifai dar labiau sustiprins biometano konkurencingumą transporto sektoriuje.
Pasak jo, biometanu varomi vilkikai jau dabar gali konkuruoti su dyzeliniais, nes jų eksploatacijos sąnaudos vienam kilometrui yra mažesnės. Įsigaliojus naujiesiems kelių rinkliavos tarifams, šis ekonominis pranašumas dar labiau padidės.
Tai aiškus signalas transportą naudojančioms įmonėms, kad biometanas tampa ekonomiškai pagrįstu pasirinkimu, į kurį verta investuoti. Tikėtina, kad nauji kelių rinkliavos įkainiai paskatins įmones, kurios vis dar naudoja senesnes ir mažiau efektyvias transporto priemones, sparčiau atnaujinti savo parką“, – teigia M. Nagevičius.
Lengvatų biometanui daugėja
Naujoji kelių rinkliavos tvarka – ne vienintelė šiemet priimta priemonė, skatinanti biometano naudojimą transporto sektoriuje.
Pavasarį Seimas pritarė Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms, kuriomis keliems metams biometano energinės vertės daugiklis padidintas nuo 2 iki 3. Tikimasi, kad šis sprendimas prisidės prie mažesnės galutinės biometano kainos vartotojams.
Be to, valstybė planuoja ir toliau remti verslą bei autobusų parkus, įsigyjančius biometanu varomas sunkiąsias transporto priemones.
Verslas jau skaičiuoja naudą
Biometanu varomą vilkiką jau eksploatuojančios bendrovės „Žemaitijos pienas“ patirtis rodo, kad tokios investicijos gali atsipirkti dar iki naujųjų kelių rinkliavų įsigaliojimo. Bendrovės Transporto vadovas Ramūnas Dargis sako, kad įmonė sprendimą priėmė siekdama vienu metu mažinti transporto eksploatacijos išlaidas ir CO2 emisijas.
Įmonės skaičiavimai rodo, kad vienas biometanu varomas sunkvežimis, įvertinus visas jo gyvavimo ciklo sąnaudas, per metus leidžia sutaupyti apie 18 tūkst. eurų, palyginti su analogišku dyzeliniu vilkiku. Naudojant sertifikuotą biometaną, vienos transporto priemonės CO2 emisijos gali sumažėti maždaug 90 proc., arba daugiau kaip 110 tonų per metus.
Pasak R. Dargio, mažesnes sąnaudas lemia ne tik konkurencinga biometano kaina, bet ir paprastesnė transporto priemonės eksploatacija. Biometanu varomiems vilkikams nereikia naudoti „AdBlue“, o jų išmetamųjų dujų valymo sistema yra paprastesnė.
Prieš įsigydama vilkiką bendrovė jį dvi savaites bandė realiomis darbo sąlygomis. Šiuo metu transporto priemonė naudojama žaliaviniam pienui vežti Lietuvoje, o viena degalų įkrova leidžia įveikti iki 700 kilometrų – tiek visiškai pakanka bendrovės vidaus logistikos poreikiams.
Mums svarbu ne tik ekonomika – siekiame nuosekliai mažinti ir įmonės CO₂ pėdsaką, todėl biometanas leidžia suderinti abu tikslus. Norėtųsi tik paprastesnio paramos administravimo: pati technologija jau pasiteisino, tačiau projektų administravimas vis dar reikalauja neproporcingai daug laiko ir dokumentų“, – sako R. Dargis.
Vidaus rinka dar nepasiveja gamybos
Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai augo ir biometano gamybos infrastruktūra. Šalyje jau veikia 17 viešų biometano pildymo stotelių, o artimiausiu metu planuojama atidaryti dar kelias.
Į biometano gamybą investuota apie 200 mln. eurų. Veikiančios gamyklos per metus gali pagaminti apie 380–400 gigavatvalandžių biometano, o iki 2030 metų šalies tikslas – pasiekti maždaug 1 400 gigavatvalandžių metinę gamybą.
Vis dėlto vidaus vartojimas kol kas auga lėčiau nei gamybos pajėgumai. Skaičiuojama, kad apie 50–60 proc. Lietuvoje pagaminamo biometano eksportuojama, nors transporto sektorius vis dar išlieka stipriai priklausomas nuo dyzelinių degalų.
M. Nagevičiaus teigimu, tai rodo, kad vien gamybos pajėgumų nepakanka – būtinos ir nuoseklios priemonės, skatinančios biometano vartojimą šalies transporto sektoriuje.
Šiuo metu Lietuvoje eksploatuojama apie 700 biometanu varomų sunkvežimių ir autobusų. Valstybės strateginiuose planuose numatyta, kad iki 2030 metų jų skaičius turėtų išaugti beveik penkis kartus – iki maždaug 3,2 tūkst.
Šaltinis: pranešimas spaudai
