Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) 2026 m. rizikų vertinime 18 proc. iš 1,3 tūkst. ekspertų didžiausia tikėtina pasaulinės krizės priežastimi įvardijo geoekonominę konfrontaciją.
WEF ją apibrėžia kaip ekonominių svertų – prekybos ribojimų, technologijų eksporto kontrolės, žinių ar paslaugų srautų ribojimo – naudojimą geopolitiniams tikslams. Tai reiškia tiekimo grandinių fragmentaciją, savipakankamumo stiprinimą ir įtakos zonų formavimą.
Tokie procesai tiesiogiai veikia logistiką – per tarifus, muitus, sankcijas ir maršrutų pertvarkymą.
Tarpvalstybiniai konfliktai ir energetikos veiksnys
14 proc. WEF ekspertų kaip krizės riziką įvardijo tarpvalstybinį ginkluotą konfliktą.
Artimųjų Rytų konfliktas turi ir geoekonominių, ir karinių bruožų. Hormūzo sąsiaurio blokada bei infrastruktūros pažeidimai Persijos įlankoje sukėlė reikšmingą įtampą energetikos rinkose.
Per devynias savaites (kovo 2 d.–balandžio 27 d.), „Project44“ duomenimis, maršrutus turėjo keisti 64 070 laivų. Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) vertinimu, regione galėjo įstrigti iki 1,6 tūkst. laivų ir apie 20 tūkst. jūrininkų.
„Sea Intelligence“ skaičiavo, kad uždarytos perėjos poveikis galėjo paliesti 156–204 tūkst. TEU talpą. Per Hormūzą juda 2–3 proc. pasaulinių konteinerių srautų, tačiau regioniniai sutrikimai greitai persiduoda kitiems uostams.
Klimato veiksnys: El Niño ir Panamos kanalas
Trečioji reikšminga rizika – ekstremalūs orai. JAV NOAA vertinimu, El Niño tikimybė 2026 m. pabaigoje gali siekti iki 96 proc.
El Niño mažina kritulių kiekį Centrinėje Amerikoje ir veikia Panamos kanalo vandens lygį. Per kanalą keliauja 3–6 proc. pasaulinės jūrų prekybos ir apie 40 proc. JAV konteinerių srauto (apie 270 mlrd. JAV dolerių vertės).
2023–2024 m. sausra sumažino kanalo pralaidumą nuo 36–38 iki 18 laivų per parą. Grimzlės ribojimai taip pat sumažino galimą krovinio svorį. Pasekmės – vėlavimai, spūstys ir brangesnis transportas.
Sueco kanalas ir sisteminis spaudimas
Sueco kanalas vis dar veikia maždaug perpus mažesniu pajėgumu nei 2023 m. 2026 m. I ketvirtį per jį praplaukė 3 324 laivai (2023 m. tuo pačiu laikotarpiu – 6 305).
UNCTAD duomenimis, per Suecą juda apie 22 proc. pasaulinio konteinerių srauto ir 40 proc. prekybos tarp Azijos ir Europos.
Kai trys strateginiai koridoriai – Hormūzas, Panama ir Suecas – vienu metu patiria apribojimus, logistika susiduria su sistemine įtampa.
Logistikos vadovų vertinimas: pasirengimas gerėja, bet nepakankamai
„Reuters Events“ apklausoje 74 proc. logistikos vadovų geopolitinę įtampą įvardijo kaip didžiausią riziką. 59 proc. mini reguliacinius pokyčius, 38 proc. – transporto sutrikimus.
„Blue Yonder“ tyrime (678 vadovai) 54 proc. vertina aplinką pesimistiškai. Tik 12 proc. teigia esantys visiškai pasirengę dideliems sutrikimams, o 45 proc. mano galintys efektyviai reaguoti.
Didžiausias iššūkis – reagavimo greitis. Nors pusė organizacijų apie geopolitinius sutrikimus sužino per 24 valandas, tik 20 proc. sugeba sureaguoti per tą patį laiką.
Makroekonominiai scenarijai: nafta – pagrindinis kintamasis
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) baziniame scenarijuje numatė:
- 82 JAV dolerių vidutinę naftos kainą,
- 3,1 proc. pasaulio BVP augimą 2026 m.,
- 3,2 proc. augimą 2027 m.
Tačiau nepalankiu scenarijumi:
- nafta – 100 JAV dolerių,
- BVP augimas – 2,5 proc.,
- infliacija – 5,4 proc.
Blogiausiu atveju:
- nafta – 110 JAV dolerių,
- BVP augimas – 1,8 proc.,
- infliacija – iki 5,8–6,1 proc.
„Oxford Economics“ modeliuoja scenarijų su 140 JAV dolerių nafta dviem mėnesiams – tai galėtų pastūmėti dalį pasaulio ekonomikos į švelnią recesiją.
„Kpler“ vertina, kad iki 2026 m. balandžio rinka galėjo netekti daugiau nei 500 mln. barelių tiekimo – tai apie 50 mlrd. JAV dolerių vertės sutrikimas.
