„Global Trade Observatory Annual Outlook Report 2026“, parengta remiantis daugiau nei 3,5 tūkst. vyresniųjų tiekimo grandinių ir logistikos vadovų atsakymais visame pasaulyje, rodo aiškų poslinkį, kaip įmonės vertina logistiką, infrastruktūrą ir prekybos strategiją.
Remiantis apklausa, 54 proc. vadovų tikisi, kad pasaulinės prekybos augimas 2026 m. bus spartesnis nei 2025 m., o dar 40 proc. mano, kad augimas išliks panašaus lygio. Šis pasitikėjimas išlieka nepaisant plačiai paplitusio susirūpinimo dėl neapibrėžtumo: 53 proc. respondentų šiemet prognozuoja didelį arba labai didelį politikos neapibrėžtumą, o 90 proc. tikisi, kad prekybos barjerai didės arba išliks nepakitę.
Pasaulio ekonomikos forumo svetainėje Sultan Ahmed bin Sulayem, „DP World“ grupės pirmininkas ir generalinis direktorius, išskiria prekybos apimtis ir sistemas, kurios jas palaiko.
„Pati prekyba yra atspari. Ji nesustoja. Trapios yra tiekimo grandinės, kurios ją palaiko, – ir būtent čia investicijos bei geresnis koordinavimas daro didžiausią skirtumą“, – sakė Sultan Ahmed bin Sulayem.
Diversifikacija ir naujos rinkos formuoja strategiją
Apklausa rodo ryškų strateginių prioritetų pokytį. Paprašyti įvardyti tris svarbiausius planuojamus 2026 m. pokyčius, 51 proc. vadovų pasirinko tiekėjų diversifikaciją. Įėjimas į naujas rinkas tapo dažniausiai minima tiekimo grandinių diversifikavimo priežastimi – lenkiančia technologijų diegimą ir siekį didinti lankstumą ar atsparumą.
Ši ambicija atsispindi ir augimo planavime. Beveik pusė respondentų naujas rinkas ir vartotojus įvardijo kaip pagrindinį verslo augimo veiksnį per artimiausius vienus–trejus metus, o visai netrukus po jų rikiuojasi dirbtinio intelekto diegimas bei infrastruktūros ir transporto pajėgumų gerinimas.
Pasak Sultan Ahmed bin Sulayem, tai rodo platesnį pokytį, kaip logistika vertinama aukščiausiuose sprendimų priėmimo lygmenyse.
„Visose rinkose ir sektoriuose matome, kad tiekimo grandinės yra pertvarkomos, į jas investuojama ir jos valdomos kitaip“, – pažymi jis.
Sandėliavimas tampa strateginiu „butelio kakleliu“
Infrastruktūros ribotumai išlieka viena pagrindinių problemų. Kai vadovų buvo paprašyta įvardyti svarbiausias infrastruktūros investicijas, reikalingas prekybai ir logistikai palaikyti, pirmoje vietoje atsidūrė sandėliavimas ir logistikos centrai – juos pasirinko 39 proc. respondentų.
Ataskaita šį akcentą sieja su tiekimo grandinių veikimo pokyčiais, įskaitant didesnius atsargų lygius, maršrutų diversifikavimą ir augančią specializuotų objektų svarbą, pavyzdžiui, šaldymo sandėlių ir saugių sandėlių didelės vertės prekėms. Sprendimai dėl sandėlių vietos ir pajėgumų vis labiau lemia prieigą prie rinkų, pristatymo greitį ir atsparumą.
„DP World“ kaip pavyzdžius nurodo neseniai atliktas investicijas į logistikos parkus ir temperatūros režimu valdomą sandėliavimą tokiose rinkose kaip Indija ir Egiptas – tai rodo, kaip infrastruktūros plėtra derinama su prekybos augimo strategijomis, nors ataskaitoje pabrėžiama, kad pajėgumų trūkumas vis dar plačiai paplitęs.
Muitinės ir pasienio trintis išlieka didžiausia kliūtimi
Nors investicijos į infrastruktūrą laikomos kritiškai svarbiomis, vadovai nuosekliai įvardijo pasienio procesus kaip pagrindinį trikdžių šaltinį. Visi respondentai muitinės nurodė tarp trijų pagrindinių vėlavimų priežasčių, o 60 proc. ją įvardijo kaip vienintelį svarbiausią veiksnį, darantį įtaką jų veiklai.
Todėl muitinės ir pasienio procedūrų skaitmeninimas laikomas prioritetu greta fizinės infrastruktūros. Ataskaitoje teigiama, kad greitesnis ir labiau prognozuojamas įforminimas galėtų atlikti lemiamą vaidmenį atveriant naujus prekybos maršrutus ir mažinant sąnaudas, ypač mažesnėms įmonėms.
Kaip sako Sultan Ahmed bin Sulayem, vien ambicijų ir technologijų nepakanka.
„Jei ambicijų yra ir technologijos prieinamos, klausimas tampa toks: ar infrastruktūra ir pasienio procesai juda pakankamai greitai, kad spėtų koja kojon.“
Logistika atsiduria dėmesio centre
Bendroji apklausos žinutė – ne savęs raminimas, o perkalibravimas. Nepaisant pasitikėjimo prekybos augimu, vadovai tikisi, kad didės sąnaudos transporto, darbo jėgos, energijos ir atitikties srityse, ir pripažįsta, kad atsparumui dabar reikia nuoseklių investicijų.
„DP World“ teigimu, duomenys atspindi platesnį mąstysenos pokytį: logistika vis dažniau laikoma strateginiu turtu, galinčiu atverti augimą, o ne vien jį palaikyti. Ar ši ambicija virs išmatuojamais pagerėjimais, priklausys nuo koordinuotų investicijų į infrastruktūrą, technologijas ir pasienio procesus – srityse, kuriose spragos išlieka reikšmingos.
