Kilus ekonominei krizei dėl koronaviruso pandemijos transporto ir logistikos paslaugų teikimas bei prekių gabenimas per Europos Sąjungos valstybių sienas tampa vis sudėtingesnis. Stringant eksportui ir paslaugų tiekimui vežėjai jau patiria finansinių sunkumų – smulkios ir vidutinės bendrovės jau fiksavo 50-90 proc. pajamų krytį dėl mažėjančių krovinių apimčių. O tai tik pradžia, todėl lietuviško verslo atstovai kreipėsi į Vyriausybę su prašymu mažinti mokesčius ir sustabdyti nutarimą didinti algas.
Kainos už transporto paslaugas auga, trūksta transporto priemonių kroviniams gabenti, sienose auga eilės, sutriko tiekimo grandinė. Visa tai dėl padidėjusios kontrolės ir vežėjų, norinčių vykti į pavojingas zonas, trūkumo. Nors visi šie ribojimai yra pateisinami, jau keletą metų transportas susiduria su panašių, tik biurokratinių apribojimų spektru. Tai, kas vyksta dabar, yra demonstracinė versija to, ką gali sukelti Delegavimo direktyva ir “Mobilumo paketas”.
Dėl krizės transportas netapo pats svarbiausias. Tai ne absoliučiai krizinė situacija. Vežėjai ir toliau pristato krovinius su ryžiais, kruopomis, mineraliniu vandeniu. Nors daug gamyklų laikinai uždarė savo veiklą, komponentai ir produktai vis dar gabenami. Laisvas transportas dabar yra toks pat svarbus kaip ir visada, tačiau politikai ir valdininkai ne visada nori tai atsiminti. Dėl minėtų apribojimų ir papildomos biurokratijos transportas tapo daug sunkesnis, o kai kurie vežėjai pasitraukė iš labiausiai pavojingų šalių. O tai reiškia transporto kainų augimą, prekių kainų padidėjimą parduotuvėse. Verslininkai jau dabar patyrė didelius nuostolius. Kas bus po mėnesio, trijų?
Tarptautinių krovinių vežėjai valstybinių institucijų prašo skubiai įsikišti ir spręsti ir kitas problemas, susijusias su vairuotojų, ypač iš trečiųjų šalių, kelionių apribojimo į darbo vietą ir atgal namo, klausimus. Jeigu sunkumai nebus operatyviai pašalinti, tarpvalstybinis krovinių gabenimas greitu metu taps itin sudėtingu, o kai kuriais atvejais – ir neįmanomu, įspėja verslas.
ES nurodymai dėl kelių transporto ir sienų valdymo
Verslo bendruomenė atkreipia dėmesį, kad siekiant suvaldyti pandemijos neigiamas pasekmes, transporto sektorius yra viena svarbiausių priemonių, leidžiančių valstybei užtikrinti gyvybiškai svarbių prekių tiekimą gyventojams bei palaikyti Lietuvos pramonę ir šalies ekonomiką.
Tai pripažįsta ir Europos Komisija, šią savaitę paskelbusi gaires dėl valstybių sienų valdymo, kuriose teigiama, kad šiuo metu transporto ir mobilumo sektorius yra pagrindinis ekonomikos tęstinumo veiksnys. Anot EK, visų rūšių prekės, ypatingai būtiniausios paskirties – medikamentai, medicininė įranga, būtiniausi ir greitai gendantys maisto produktai, galvijai – turi judėti tarp ES valstybių be apribojimų. Valstybės privalo užtikrinti sklandų prekes gabenančių vilkikų judėjimą, kadangi tokios krizės sąlygomis, kuriomis gyvename dabar, logistika yra strateginė priemonė užtikrinti normaliam visuomenės gyvenimui.
Sumažėjo krovinių apimtys, krito pajamos
Į Vyriausybę, Seimą ir kitas atsakingas valstybines įstaigas raštu kreipėsi trys didžiausios šalies vežėjų asociacijos – Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas, Lietuvos vežėjų sąjunga ir Lietuvos pramonininkų konfederacija.
Pirmiausia, verslas prašo sustabdyti 2019 m. spalio 16 d. priimto Vyriausybės nutarimo dėl MMA koeficiento komandiruojamiems vairuotojams didinimo įsigaliojimą. Nuo 2020 m. pradžios įsigaliojus minėtam nutarimui, mokestinė našta vežėjams smarkiai išaugo, dėl ko dalis sektoriaus dalyvių verslus pradėjo kelti į užsienį, taip pat smarkiai krito naujų vilkikų registracija šalyje.
Kilus koronaviruso pandemijai šių metų kovo pradžioje transporto įmonės, daugiausia smulkios ir vidutinės, fiksavo 50-90 proc. pajamų krytį dėl mažėjančių krovinių apimčių, uždaromų terminalų, mažėjančio užsakymų skaičiaus, rizikos komandiruoti vairuotojus.
Užsienio reikalų ministerijos prašoma numatyti būdus, kaip trečiųjų šalių darbuotojai galėtų prasitęsti leidimus gyventi ir darbo vizas, taip pat konkrečius konsulinius skyrius, į kuriuos būtų galima kreiptis dėl dokumentų pratęsimo. Nesant galimybių įvykdyti šių procedūrų, prašoma pratęsti dokumentų galiojimą be apsilankymo konsuliniame skyriuje.
Finansų ministerijos prašoma iki 2020 m. spalio 1 d. atidėti pelno, taršos, nekilnojamojo turto, žemės mokesčių mokėjimą. Taip pat šešiems mėnesiams prašoma atidėti mėnesinių mokesčių – gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokų – mokėjimą.
Vyriausybės ir atsakingų institucijų taip pat prašoma netaikyti kvotų trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimui, jeigu jiems, jų pačių prašymu, yra suteikiamos nemokamos atostogos. Vidaus reikalų ministerijos prašoma užtikrinti VĮ „Regitra“ funkcijų vykdymą bent jau numatant tam tikras klientų aptarnavimo valandas.
Susisiekimo ministerijos prašoma užtikrinti, kad karantino sąlygomis vykdomam nuotoliniam Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) darbui būtų skirti visi turimi LTSA resursai, karantino laikotarpiu atsisakant planinių transporto įmonių patikrų.
Su visu kreipimosi dokumentu galima susipažinti čia: >>> Dėl neatidėliotinų sprendimų siekiant užtikrinti tolesnę vežėjų veiklą.
Valdžia visame pasaulyje ruošia milijardus
Panašius sprendimus, palaikančius nacionalinę ekonomiką ir verslininkus, jau paskelbė Didžiosios Britanijos, Švedijos ir JAV valdžios institucijos.
Didžiosios Britanijos vyriausybė pažadėjo skirti 330 milijardų svarų (356 mlrd. Eur), t. y. 15 proc. šalies BVP, verslininkų pagalbai. Valdžia žadėjo didinti sumą, jei to nepakaks. Verslininkai galės gauti papildomas paskolas ir tris mėnesius nemokėti kitų paskolų.
Švedijos antikrizinio paketo vertė – 300 mlrd. kronų (27 mlrd Eur). Vyriausybė užtikrino, kad atidės mokesčių ir įmokų mokėjimą. Dar daugiau, jiems bus grąžinti dviejų paskutinių mėnesių mokesčiai. Valstybės biudžetas per ateinančius du mėnesius padengs nedarbingumo pažymėjimą turinčių darbuotojų atlyginimą.
Panašūs darbai ruošiami ir Jungtinėse Valstijose. Pastarosiomis dienomis žiniasklaida pranešė, kad kovai su neigiamu koronaviruso poveikiu ekonomikai skirta pinigų suma gali siekti net trilijono JAV dolerių. Vyriausybė nori sumažinti mokesčius ir paremti tiesiogiai paveiktus verslininkus.
Lenkijos “Antikirizinis skydas”
Vakar spaudos konferencijos metu Lenkijos prezidentas ir ministras pirmininkas paskelbė apie antikrizinio paketo paruošimą, kuris, visų pirma, skirtas Lenkijos darbuotojams, darbdaviams ir visai ekonomikai paremti. “Antikriziniu skydu” pavadinto paramos paketo vertė – 46,6 mlrd. Eur.
“Antikrizinio skydo” tikslas, visų pirma – parama verslininkams. Ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis paskelbė įvedęs paskolų garantijas, mikropaskolas iki 1,1 tūkst. Eur ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo atidėjimą. Kreipdamasis į transporto bei ekspedijavimo sektoriaus verslininkus pažadėjo “lizingo operacijas” – Pramonės plėtros agentūros galimybę perimti lizingo įmokas tuo metu, kai kyla sunkumų versle.
Lenkijos valdžia taip pat informavo apie darbuotojų apsaugą nuo darbo praradimo. Vyriausybė žada padegti iki 40 proc. darbuotojų atlyginimus. Vyriausybė taip pat parems sveikatos apsaugą, finansinę sistemą ir viešąsias investicijas.
Lietuvos pagalbos planas verslui
Lietuviškame pagalbos verslui plane – 2,5 mlrd. Eur. Jo tikslas – užtikrinti reikiamus resursus efektyviai sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklai, padėti išsaugoti darbo vietas ir pajamas bei padėti verslui išsaugoti likvidumą, skelbia Finansų ministerija.
Verslo likvidumo išsaugojimui – 500 mln. Eur
Plane numatytos:
– skubios mokestinės paskolos, atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų;
– išieškojimo veiksmų stabdymas, vadovaujantis protingumo kriterijais;
– mokesčių mokėtojų atleidimas nuo baudų, delspinigių;
– galimybė atidėti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą;
– taip pat padidinti Žemės ūkio paskolų garantijų fondo ir INVEGA garantijų limitą 500 mln. Eur ir išplėsti garantijų suteikimo sąlygas
Taip pat rekomenduojama savivaldybėms atleisti verslą nuo komercinės paskirties nekilnojamojo turto, žemės mokesčių ir rekomenduoti savivaldybėms sudaryti galimybę atidėti arba išdėstyti komunalines įmokas ir mokėjimus už šilumos energiją.
Ekonomikos skatinimui – 1 mlrd. Eur
Ekonominių ir finansinių priemonių plane taip pat numatyta spartinti investicijų programas, greitinant mokėjimus ir didinant skiriamo finansavimo intensyvumą. Taip pat perskirstyti ES investicijų lėšas sveikatos, užimtumo ir verslo sritims, spartinti valstybės biudžeto lėšų naudojimą einamosioms išlaidoms, panaudoti visas Klimato kaitos, Kelių priežiūros ir plėtros programų lėšas ir spartinti daugiabučių namų renovaciją.
Be to, numatyta rekomenduoti Lietuvos bankui imtis priemonių, siekiant padidinti bankų skolinimo potencialą 2,5 mlrd. Eur:
- Kredito įstaigų kapitalo pakankamumo reikalavimų mažinimas;
- Likvidumo rezervų sumažinimas;
- Kitų priežiūrinių priemonių sumažinimas;
Be to, numatyta nustatyti papildomą 500 mln. Eur valstybės garantijų limitą, siekiant sukurti arba papildyti esamas finansines priemones, valstybei prisiimant pirminę riziką. Taip pat įsteigti COVID-19 pasekmių mažinimo fondą, kuriam galės aukoti juridiniai ir fiziniai asmenys.
Darbo vietų ir gyventojų pajamų išsaugojimui – 500 mln. Eur
Ekonominių ir finansinių priemonių plane darbo vietų ir pajamų išsaugojimui skiriama 500 mln. Eur. Prastovos ir dalinės prastovos atvejais numatyta parama: išmoka darbuotojui ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga (MMA), valstybės lėšų dalis sudarys 60 procentų, bet ne daugiau kaip vienas MMA. Numatoma išplėsti socialinės apsaugos programos nuostatas ir skirti programos įgyvendinimui papildomas lėšas.
Taip pat numatyta skirti lėšų savarankiškai dirbantiems gyventojams, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas: iki 3 mėnesių mokėti 257 eurų/mėn., kai dėl karantino negali vykdyti savo veiklos, o netekusiems darbo prailginti būsto paskolų įmokų (išskyrus palūkanas), mokėjimo atidėjimo laikotarpį nuo 3 iki 6 mėnesių, suteikiant valstybės garantiją ir pan.
BNS/PAP/Finmin.lt